Viename iš Rusijos Ramiojo vandenyno laivyno atominių povandeninių laivų ,per plaukimo bandymą nesankcionuotai suveikus gaisro gesinimo sistemai, žuvo daugiau kaip 20 žmonių, pranešė šalies Karinio jūrų laivyno (KJL) vyriausiojo vado padėjėjas.

Pasak pirmojo rango kapitono Igorio Dygalos, tarp žuvusiųjų yra darbininkų laivų statytojų ir kariškių. Jis pridūrė, kad laivui žalos nebuvo padaryta, reaktoriaus skyrius dirba įprastu režimu, o spinduliuotės fonas laive normalus.

Įsakius karinio jūrų laivyno vadui, laivo plaukimo bandymas sustabdytas. Priimtas sprendimas, kad atominis povandeninis laivas turi grįžti į laikino bazavimo vietą Primorėje.

Povandeniniame laive per plaukimo bandymą buvo 208 žmonės, iš jų 81 – kariškis, nurodė I.Dygala.

Pasak pareigūnų, iš povandeninio laiko buvo evakuotas 21 sužeistasis, kurie buvo išplukdyti į Vladivostoką minininku „Admiral Tribuc“. „Laivas jau netoli miesto, o sužeistieji greitai bus iškelti į krantą, kur jiems bus suteikta profesionali pagalba“, – naujienų agentūrai AFP sakė vienas Ramiojo vandenyno laivyno ligoninės šaltinis. Atstovas tiksliai nenurodė, kur įvyko incidentas ir į kurį uostą grįš nukentėjęs povandeninis laivas.

I.Dygala sakė AFP, kad prezidentą Dmitrijų Medvedevą apie padėtį informavo gynybos ministras Anatolijus Serdiukovas, kuris taip pat nurodė „išsamiai ir kruopščiai“ ištirti incidentą.

Pastaroji nelaimė privertė prisiminti 2000 metais įvykusia povandeninio atomlaivio „Kursk“, katastrofą, kai 118 jo įgulos narių žuvo laive, įvykus sprogimui ir nuskendus Barenco jūroje. Tąsyk Kremlius buvo griežtai kritikuojamas šalyje ir užsienyje dėl pavėluotos reakcijos ir mėginimo nuslėpti „Kursk“ katastrofą. Atrodo, kad Rusija šįkart pasistengė, kad panašus scenarijus nesusiklostytų.

Pasak I.Dygalos, D.Medvedevas taip pat liepė Gynybos ministerijai suteikti „visą įmanomą pagalbą ir paramą žuvusiųjų šeimoms“.

Povandeninių laivų gaisro gesinimo sistemos labai sudėtingos, o jose gali būti naudojamos įvairios cheminės medžiagos. Kol kas nežinoma, kokiu būdu dėl atsitiktinio priešgaisrinės sistemos įsijungimo Rusijos povandeniniame laive galėjo žūti arba buvo sužaloti žmonės.

Rusijos naujienų agentūros citavo vieną karinį ekspertą, jog incidentas galėjo įvyksti dėl įgulos „techninių klaidų“.

Povandeninio laivo, kuriame įvyko incidentas, pavadinimas ir tipas taip pat nebuvo nurodytas. Tačiau RIA Novosti citavo vieną laivų statyklos „Amur“ administracijos šaltinį, jog incidentas įvyko „Projekt 971 Ščiuka–B“ tipo povandeniniame atakos atomlaivyje „K–152 Nerpa“, kuris pagal NATO klasifikaciją priskiriamas „Akula“ klasei.

Spalį laivų statykla „Amur“ pranešė apie pradėtus 8 140 tonų talpos atomlaivio „Nerpa“ bandymus. Šis laivas buvo pradėtas statyti 1991 metais. Pasak šaltinio, kurį citavo „RIA Novosti“, „Nerpa“ jūriniai bandymai buvo atliekami Rusijai priklausančioje Japonijos jūros dalyje. Laive be kariškių dar buvo inžinerijos ekspertų ir laivų statyklos mechanikų.

Povandeninį laivą „Nerpa“ ketinta išnuomoti Indijos karo laivynui. Pranešama, kad Delis už dviejų „Akula“ klasės povandeninių laivų nuomą sumokėjo 2 mlrd. dolerių ir turės galimybę juos nusipirkti pasibaigus nuomos laikotarpiui.