Vytenė Stašaitytė
Alfa.lt

Žodžio laisvės suvaržymais garsėjančios Rusijos ambasadorius Vladimiras Čchikvadzė dar nespėjęs apšilti kojų Lietuvoje ėmėsi piktintis mūsų šalies žiniasklaida. Po susitikimo su Seimo pirmininku Česlovu Juršėnu žurnalistų neišvengęs diplomatas liko nepatenkintas jam užduodamais klausimais.

Išėjęs iš Seimo valdybos salės Rusijos ambasadorius jau pirmą žurnalisto klausimą pasitiko nepatikliai. Vienos televizijos žurnalistas paprašė patikslinti, ką diplomatas turi omenyje susitikimo pradžioje su Č. Juršėnu gerai įvertinęs dvišalius santykius, jei paskutiniu metu Rusijos Dūma priėmė pareiškimą, kaltinantį Lietuvą bloginant juos. „Jūs ką, pasiklausėte?“ – įtariai paklausė ambasadorius. Jam buvo paaiškinta, kad susitikimo pradžią, kaip įprasta, buvo leidžiama nufilmuoti.

„Pirmiausia manau, kad Dūma, taip pat kaip ir Seimas, yra valstybinė įstatymų leidėja, turi teisę priimti bet kokius pareiškimus, išvadas. Tai kad paskutiniu metu tarp mūsų yra tam tikras šaltukas, tikiuosi, kad jūs taip pat tai suprantate, – sakė jis ir patikino, kad jo misija yra gerinti santykius. – Diplomatija – menas gludinti aštriuosius kampus, menas ieškoti bendros kalbos ir spręsti tarpvalstybines problemas. Tokių problemų labai nedaug, nes yra teisinė bazė ir ekonominiai prekybiniai ryšiai.“

Jis kai kurias santykių problemas vadino grynai techninėmis, o ne politinėmis. Paklaustas, ar Lietuvai aktualus sovietų okupacijos žalos atlyginimas yra irgi techninis klausimas, diplomatas pareiškė, kad šį klausimą judinti yra tiesiog per anksti.

„Žalos atlyginimo – neakcentuočiau. Faktas, kad ši tema nepriimtina Rusijos tiek politiniu, tiek buitiniu lygmeniu. Žmonės nepasirengę svarstyti šios temos psichologiškai, istoriškai dėl savo auklėjimo ir išsilavinimo. Mes skirtingai žvelgiame į mūsų istoriją kai kuriais klausimais – šiuo atveju į Antrojo pasaulinio karo, kaip mes vadiname – Didžiojo Tėvynės karo, istoriją. Vadinasi, turi ateiti laikas ir turi būti sudarytos sąlygos, kad tai aptartume“.

Kaip pavyzdį, kad nesutarimai dėl praeities netrukdo toliau žvelgti į priekį, jis pateikė santykius su Japonija, su kuria Rusija po karo nėra pasirašiusi taikos sutarties, bet plėtoja diplomatinius ir ekonominius santykius.

Labiausiai ambasadorių įsiutino žurnalisto priminimas, kad jo pirmtakas Borisas Cepovas Lietuvą buvo pavadinęs skandalistų šalimi ir už tai užsitraukęs Lietuvos nemalonę. „Jūs užduodate klausimą, o aš nematau geranoriškumo, pozityvumo. Jei norite mane išprovokuoti, jums tai nepavyks. Buvęs ambasadorius – labai nusipelnęs patyręs diplomatas, todėl man labai sunku vertinti jo veiklą“, – pareiškė jis.

„Ar Jūs girdėjote, kaip buvo užduodami klausimai?“ – atsisveikino, spausdamas ranką Č. Juršėnui, ir atkreipė dėmesį ambasadorius.

Č. Juršėnas po susitikimo žurnalistams sakė, kad apsieita be provokuojančių klausimų, bet svarbios temos neliko nepaminėtos: readmisijos sutartis, tranzitas į Kaliningradą, Kaliningrade dingusio Lietuvos verslininko Stanislovo Juciaus byla, okupacijos reikalai ir kt. „Yra neišspręstų ir paskutiniu metu atsiradusių klausimų. Papildomi pareiškimai – vienokie ar kitokie, kurie atsiliepia mūsų santykiams“, – sakė jis.

Seimo pirmininkas pastebėjo, kad jau pirmame susitikime tapo aišku, kad kai kurios problemos vertinamos skirtingai: „Kai kurie klausimai, jo supratimu, yra techniniai. Šiandien per pirmąjį susitikimą įrodinėti, kad tai yra politiniai klausimai, ankstoka. Susitiksime kitą kartą, tada bus galima pasitikslinti, kur ir ar pajudėjo kai kurie klausimai.“

Antradienį V. Čchikvadzė įteikė skiriamuosius raštus prezidentui Valdui Adamkui. Tąkart jis išvengė susitikimo su žurnalistais.