Ugnis jau prigeso, bet dūmų stulpas vis dar kybo ore. Toks vaizdas geriausiai apibūdintų dabartinę Rytų Europos valstybių finansinę padėtį. Nerimas tvyro ore, o Tarptautinis Valiutos Fondas (TVF) ir kai kurios kaimyninės valstybės krato savo kišenes.

Vos prieš kelias dienas TVF Ukrainai atseikėjo 16,5 milijardo dolerių, Austrija mestelėjo 100 milijonų dolerių savo bankams, kurie yra giliai įklimpę į Rytų Europos rinkas.

Vengrija, kuri taip pat gavo TVF paramą, veržiasi diržus, šalies valdžia prognozuoja, kad ekonomikos augimo bent kelerius metus nebus matyti. O bendras vidaus produktas neaugs, bet manoma 1 proc. kris. Serbija taip pat tiesia rankas į TVF kišenes, nors kol kas tikina, kad jai nereikia papildomų pinigų, tik garantijų, kad jų gaus, jei skubiai pristigtų.

Londone, Latvijos centrinio banko valdytojas nedrąsiai užsiminė, kad juos labai jaudina Islandijos likimas. Latviai bijo panašaus likimo, nors šalis neturi nepakeliamų užsienio skolų, bet kai kurie vietiniai bankai, o ir skandinavų gigantai, esantys Baltijos šalyse, kelia nerimą mūsų kaimynų bankininkams. Baiminamasi, kad problemos Latvijos finansiniame sektoriuje gali atstumti užsienio investuotojus. Visgi ne kaimynai latviai dabar sėdi didžiausioje finansinėje duobėje.

Pasak finansinių konsultantų, vos prieš savaitę daugiausiai klausinėta apie Baltijos šalis, dabar atėjo Bulgarijos ir Rumunijos eilė. Bulgarai turi didžiulį einamosios sąskaitos deficitą, jį buvo bandoma pridengti paskolomis ir investicijomis iš užsienio. Visa tai gana gražiai atrodo popieriuose, bet realybė kur kas pilkesnė. Didesnioji šių, skolintų, pinigų dalis buvo „sukišta“ į nekilnojamąjį turtą, kurio burbulas jau sprogo, taip pat didelę dalį pinigų nusinešė infliacija.

Kaimyninė Rumunija, pati neturtingiausia Europos Sąjungos šalis, taip pat išgyvena sunkmetį. Reitingų agentūros smarkiai sumažino šalies reitingus, tai labai apsunkina Rumunijos galimybes skolintis. Lėtėjanti ekonomika ir krizė Europoje taip pat blogina rumunų, uždarbiaujančių užsienyje, padėtį. Manoma, jie vis mažiau pinigų galės parsiųsti namo.

Krizė gali pristabdyti užsienio investicijų srautą į Rytų Europą. Turtingi investuotojai pradėjo taupyti ir vis atsargiau leidžia pinigus. Nesibaigiančios reformos, nesutvarkyta infrastruktūra ir komunistinė patirtis gali sukliudyti Rytų Europos šalims greit atsistoti ant kojų po šios krizės.

Rytų Europos vyriausybės dabar desperatiškai siekia pagerinti savo makroekonominį vaizdą ir politiką bei įsivesti eurą. Visgi gilios finansinės problemos niekur nedingsta.