Manoma, kad visą mėnesį iš akiračio dingęs jaunasis Kim Jong Unas serga. Tačiau sklando gandai, kad jis galėjo būti nuverstas, ir dabar antras įtakingiausias Šiaurės Korėjos asmuo jaučiasi pakankamai tvirtas vykti į Pietus.

Hwang Pyong So šiuo metu turėtų jaustis gana tvirtai. Per paskutinį Aukščiausiosios liaudies asamblėjos suvažiavimą jis buvo paskirtas Nacionalinės gynybos komisijos vicepirmininku. Tai įvyko po to, kai jis buvo pakeltas į Korėjos liaudies armijos Generalinio politinio biuro direktorius ir užėmė aukščiausias politines kariuomenės pareigas. Šalyje, kur nėra antro aukščiausio valstybės pareigūno, jis vadinamas antrąja įtakingiausia figūra, svetainėje thedailybeast.com rašo Gordonas G. Changas.

Dabar jis kirto sieną į Pietų Korėją, kur apsilankė su vienos dienos, iš anksto neskelbtu vizitu, atgaivindamas viltis dėl galimo mirtinų priešininkių susitaikymo, ir suaktyvindamas spėliones dėl jaunojo Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong Uno, kurio nesimato nuo rugsėjo 3 dienos, likimo.

Hwango kelionė į Pietų Korėją įvyko netrukus po to, kai pasirodė plačiai nuskambėjęs pranešimas, esą Kimas buvo nuverstas. Buvęs Šiaurės Korėjos kontržvalgybos ir propagandos pareigūnas Jang Jin Sungas tvirtina, kad šalies valdymą perėmė Korėjos darbininkų partijos Organizavimo ir vadovavimo departamentas, atsakingas už paaukštinimus režimo viduje. Kimas, Jang Jin Sungo teigimu, dabar tėra paprasčiausia „marionetė“.

Tačiau žymiausi Šiaurės Korėjos stebėtojai sako abejojantys, kad Kim Jong Unas šalyje, kurią įkūrė jo senelis ir kurią vėliau valdė jo tėvas, tiesioginis jo pirmtakas, galėjo prarasti savo poziciją. „Tokia kelionė būtų pernelyg didelis nukrypimas, jeigu Šiaurės Korėjoje vyksta kažkas rimta, taigi nemanau, kad tai perversmo ženklas“, - Seule „The Washington Post“ apie Hwango išvyką į Inčeoną netoli Pietų Korėjos sostinės sakė Johnas Delury iš Yonsei universiteto. Andrejus Lankovas iš netoliese esančio Kookmino universiteto netikėtą vizitą pavadino paprasčiausia Pchenjano „žavingojo puolimo“ dalimi. „Šiaurės Korėjos diplomatija susijusi su koordinuotomis, gerai parengtomis ir gerai reguliuojamomis pastangomis pagerinti santykius su beveik visu išoriniu pasauliu, - sakė jis „The Washington Post“. – Negalima tikėtis, kad tai vyktų niekam nekontroliuojant“.

A. Lankovo ir J. Delury nuomonės sutampa, bet Jang Jin Sungas, pabėgęs į Seulą, tikina, kad Kim Jong Unas nuo valdžios buvo nušalintas praėjusiais metais. Tai reiškia, kad Hwangas jau galėjo konsoliduoti savo poziciją ir dabar jaučiasi pakankamai tvirtas kelionėms.

Iš tikrųjų, galima pastebėti ne tik Hwango iškilimo, bet ir Kimo nuosmukio ženklų. Jaunasis lyderis praėjusį mėnesį nepirmininkavo Aukščiausiosios liaudies asamblėjos suvažiavimui. Tai įvyko pirmą kartą per visą jo valdymo laikotarpį nuo jo tėvo mirties 2011 metų gruodį. Taip, jis galėjo susirgti, bet jei jis būtų politiškai sveikas, šis suvažiavimas būtų atidėtas, kol jis galėtų pasirodyti.

Taip pat itin neįprasta, kad pranešimuose apie šį suvažiavimą valstybinė Korėjos centrinė naujienų agentūra Kim Jong Uną – pirmąjį Darbininkų partijos sekretorių, pirmąjį Nacionalinės gyybos komisijos pirmininką ir aukščiausią Liaudies armijos vadą – paminėjo tik pačioje pabaigoje ir tik tarp kitko. Tokioje šalyje kaip Šiaurės Korėja tokie valstybinės žiniasklaidos pranešimai liudija politinį silpnumą.

Kur dingo Kim Jong Unas?

Ar Kim Jong Unas tikrai serga? Paskutinį kartą jis buvo matytas viešumoje šlubčiojantis – veikiausiai jam podagra. Valstybinė žiniasklaida pranešė, kad jis prastai jaučiasi, tačiau tai neprimena to, ką vienas iš vienuolikos Hwango delegacijos narių šeštadienį pasakė Pietų Korėjos suvienijimo ministrui Ryoo Kihl Jae. Kitą dieną Ryoo nurodė, kad buvo patikintas, jog su Kim Jung Uno sveikata „nėra jokių problemų“. Tačiau jei Kimas tikrai neserga, nėra kitų priežasčių nesirodyti viešumoje visą mėnesį, ypač per Aukščausiosios liaudies asamblėjos suvažiavimą.

Tenka sutikti, kad Jang Jin Sungo istorija nėra visiškai nuosekli. Galiausiai kad ir koks įtakingas būtų Organizavimo ir vadovavimo departamentas, kai kas mano, kad jis yra svarbesnis už Nacionalinę gynybos komisiją – tai ne agentūra, sukurta valdžiai užimti.

Nepaisant to, pernelyg daug gandų ir pranešimų neleidžia manyti, kad Pchenjane viskas yra gerai. Pasakojimai, kad miestas yra uždarytas – nuo rugsėjo 27 dienos neišduodami leidimai įvažiuoti ar išvažiuoti iš miesto – liudija, kad įvyko kažkas neįprasta. Gruodžio viduryje įvykdyta egzekucija Jang Song Thaekui, kadaise laikytam Kimo regentu, ir vėliau sekęs jo globos tinklo sunaikinimas yra nevilties požymiai.

Per trumpą Kimo valdymą surengti valymai negali būti geras ženklas. Per 15 mėnesių laikotarpį jis tris kartus keitė savo armijos vadą ir, atrodo, kad pakeitė maždaug pusę iš svarbiausių 218 kariuomenės ir administracijos pareigūnų. Anot „Financial Times“, Pchenjanas tokio sąmyšio neregėjo nuo praėjusio amžiaus 6-ojo dešimtmečio, kai Kim Jong Uno senelis Kim Il Sungas eliminavo opoziciją po nesėkmės Korėjos kare. Kaip pažymi garsus Korėjos stebėtojas Bruce`as Bechtolas, nuolatiniai aukšto rango pareigūnų ir kariškių valymai, vykę pastaruosius kelerius metus, įrodo Kim Jong Uno nesugebėjimą įsitvirtinti politinės sistemos viršūnėje.

„Aukšti Šiaurės Korėjos Darbininkų partijos ir kariuomenės pareigūnai vis labiau prieštarauja Kim Jong Uno politikai ir ignoruoja jo įsakymus. Tai kursto gandus, kad jo kumštis silpnėja“, - liepos pabaigoje rašė plačiausiai skaitomas Pietų Korėjos laikraštis „Chosun Ilbo“. Kim Jong Uno tėvo ar senelio valdymo laikotarpiu nepaklusti nurodymams būtų neįsivaizduojamas dalykas.

Žinoma, paslaptingiausiame pasaulio režime beveik bet koks scenarijus gali būti tikėtinas. Daugiau turėtų paaiškėti spalio 10 dieną, kai pamatysime, kas sėdės pagrindinėje tribūnoje per Darbininkų partijos įkūrimo iškilmes.

Iki to laiko galime teigti, kad yra ženklų, jog Kim Jong Unas prarado nemažai galių ir netrukus gali tapti, jei dar netapo, tik nominaliu vadovu.