Laura Masiulytė

Šioje publikacijoje nebus kalbama apie brangiai parduotą nekokybišką avalynę ar apgautą pirkėją. Tai rašinys apie vietoves, kuriose žmonės moka didelius pinigus už sudėvėtus arba beveik sudėvėtus daiktus, akivaizdžiai žinodami ir matydami, ką perka.

Portobello ir Camden – dvi didelės, antikvariniais daiktais garsėjančios prekyvietės, žinomos ir už Jungtinės Karalystės ribų. Ir aš pirmą kartą apie jas išgirdau dar gyvendama Lietuvoje ir vos atvažiavusi į Londoną skubėjau čia apsilankyti.

Portobello ir Camden turguose lankosi britų stiliaus ikonomis vadinamos Kate Moss ir Victoria Beckham, čia atvyksta ir garsiausi mados kūrėjai kaip Karl Lagerfeld ar Jean Paul Gaultier. Jų tikslas paprastas – ieškoti įkvėpimo praeities kūriniuose, nes mada toks jau dalykas – besikeisdama ji sukasi ratu.

Camden prekyvietė tituluojama ketvirtu labiausiai turistų lankomu objektu Londone. Jei atvyksi čia saulėtą dieną arba savaitgalį, pavargsi vien nuo žmonių gausos – tiesiog skruzdėlynas. Stumdymasis alkūnėmis reikalauja daugiau kantrybės ir energijos, nei vaikščiojimas, prekių apžiūrinėjimas ar derėjimasis. Žmonių čia irgi galima sutikti įvairiausių – tiek stilių, tiek tautų, tiek kalbų atžvilgiu. Karts nuo karto gali išgirsti ir lietuvišką žodį.

Kalbant apie siūlomas prekes, Camden ir Portobello prekyvietėse gali surasti visko, ko tik širdis geidžia: avalynės parduotuvių, drabužių, kosmetikos, papuošalų, mezginių, odos dirbinių, Britanijos atributika prekiaujančių imigrantų ir, žinoma, antikvarinių daiktų, kurie čia yra brangiausi ir dažnai populiariausi tarp pirkėjų.

Jei Lietuvoje vis dar gyvas požiūris, jog dėvėtus daiktus pirkti gėda, nes tai lyg ir liudija sunkią tavo materialinę padėtį, ir dėl to pažįstami, užklupti besirausiantys dėvėtų rūbų krūvoje, lengvai sutrinka, tuoj pasiteisina, kad ieško kelnių sodo darbams ir nebūna linkę ilgai kalbėtis, tai tuo tarpu Jungtinėje Karalystėje seni daiktai yra vertinami ir perka juos net tie, kurie sau gali leisti viską. Žinoma, britų sendaikčiuose pardavinėjamos prekės dažniausiai yra tikrai senos, o ne prieš metus ar dvejus turtingesnių Vakarų šalių gyventojų išmesti drabužiai kaip Lietuvoje. Tiesa, ir lietuviškose dėvėtų daiktų parduotuvėse galima užtikti išskirtinių papuošalų, drabužių, avalynės ar namų interjero detalių. Tiek vienoje, tiek kitoje šalyje pasitaiko visko, esminis skirtumas lyginant Lietuvos ir Londono sendaikčių prekyvietes, - kaina.

Jei Lietuvoje dėvėtus daiktus galima įsigyti beveik pusvelčiui, Londone už padoriai atrodantį, seną, bet klasikinį papuošalą, rankinę, batų porą ar suknią pirkėjas turi sumokėti gana solidžią kupiūrą. Taip ir būna, kad pamatai gražių batų porą, žiūrinėji, matuojiesi, nori, bet galvoji, jog dar reikės ieškoti gero tepalo, nes batai apdilę, nešti į taisyklą, nes kulniukai „nuvaikščioti“ ir taip toliau. Svarstydama, paklausi kainos: „115 svarų“, – tau atsako ir dar priduria: „bet kaip jums, tai už šimtą parduosiu“. Pažiūri vėl į tuos senus batus, šimtas svarų nejučiomis galvoje pavirsta 445 litais ir kažkaip netokie jau ir gražūs bei reikalingi tie batai pasirodo.

Camden ir Portobello apstu ir naujų bei nebrangių daiktų ir netgi vietoje gaminamo kinų ar indų maisto. Čia visuomet gausu žmonių ir įvairovės, todėl ar esi miesto gyventojas, ar miesto svečias, net ir neturint tikslo apsipirkti, tokiose vietose įdomu apsilankyti, stebėti praeivius, jų bendravimą ir kultūrinius skirtumus. Čia įspūdžiai įgyjami nemokamai.