Valstybė deklaruoja grąžinsianti tik pagal įstatymus apdraustus indėlius iki 100 tūkst. eurų (345 tūks. Lt). Daugiau pinigų indėliuose ar sąskaitose turėję gyventojai ar verslo įmonės gali tikėtis tik stebuklo.

„Snore“ 2,5 mlrd. Lt nedraustų indėlių turintys verslininkai duria pirštu į valdžią – ji bus kalta, jei tie milijardai pražus. Turtingi „Snoro“ klientai dar užvakar žadėjo gelbėti „Snorą“ savo pinigais, bet vakar suprato, kad tokios investicijos gali būti per daug rizikingos, ir jau siūlo investuoti į banką mokesčių mokėtojų pinigus.

Vienas "Snoro" indėlininkų ir kreditorių asociacijos (SIKA) steigėjų, verslininkas, Darbo partijos narys Šarūnas Birutis pareiškė, kad bijoma populistinio sprendimo - patenkinti mases.

Asociacijos atstovai vieną po kito mina Vyriausybės, Lietuvos banko ir netgi „Snoro“ laikinojo administratoriaus Simono Freakley slenksčius reikalaudami daugiau informacijos ir aiškindami, kad stambiųjų indėlininkų likimo valiai palikti negalima.

Savi pinigai virto valdiškais

SIKA vadovas, Verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas dar pirmadienį teigė, kad verslas galėtų investuoti į „Snorą“ tam, kad tik būtų išlaikytas banko mokumas. Jis net įvardijo konkrečias įmones, kurios esą nepagailėtų lėšų nacionalizuotam bankui. Tačiau SIKA advokatai siūlė Vyriausybei pačiai investuoti į banką ir dalį akcijų atiduoti verslininkams, kad sumažėtų banko skola tuo atveju, jei "Snore" ir tiesų trūksta daug turto.

D.Arlauskas teigė, kad verslininkų pasiūlymas dėl "Snoro" pertvarkos bus suformuotas tik po to, kai laikinasis banko administratorius, Lietuvos bankas ir Vyriausybė pateiks tikslesnę informaciją apie banko turto būklę.

SIKA nariai turi maždaug 0,6 mlrd. - 1 mlrd. litų neapdraustų indėlių.

Grasina teismais

Asociacijos pasamdytų teisininkų teigimu, Vyriausybės ketinimas „Snorą“ padalyti į du bankus yra paprasčiausiai neteisėtas. Vyriausybė ketina į „gerąjį“ banką perkelti valstybės apdraustus indėlius ir likvidų turtą, o į „blogąjį“ patektų neapdrausti indėliai ir blogos kokybės turtas. I.Norkaus teigimu, jei toks sprendimas būtų priimtas, indėlininkai ir kreditoriai savo interesus galėtų ginti teisiniu keliu.

Š.Birutis pabrėžė, kad Vyriausybės sprendimas palikti stambiuosius indėlininkus likimo valioje sumažins verslo pasitikėjimą tiek bankiniu sektoriumi, tiek Lietuvos finansų sektoriaus funkcionavimu. Jei bus kompensuoti tik draudžiamieji indėliai, Š.Biručio teigimu, nukentės valstybės finansų sistema ir garantijomis tikėjusios sąžiningos įmonės, kurių veikla jau ir dabar yra paralyžiuota dėl banke įšaldytų sąskaitų.

Jo teigimu, „Snoro“ problemos tikrai neatsirado per vieną naktį ir valstybė turi už tai prisiimti atsakomybę: „Negalima padengti nuostolių pinigais tų, kurie turėjo truputį daugiau.“

Biudžeto pinigų nekiš

Š.Birutis pasiūlė prireikus prašyti Europos Sąjungos paramos ar paskolos. Tačiau finansų ministrė Ingrida Šimonytė vakar pramonininkams aiškino, kad valstybė biudžeto lėšų jokiu būdu nenaudos tam, kad būtų grąžinti indėliai. Tuo atveju, jei „Snoro“ turto neužteks net draustiems indėliams grąžinti, valstybei gali tekti skolintis.

Premjeras A.Kubilius Lietuvos radijui taip pat atmetė svarstymus, kad valstybė „Snorą“ galėtų gelbėti biudžeto pinigais. Prognozuojama, kad banką galėtų išgelbėti 800 mln. litų injekcija, bet premjeras mano, kad gali prireikti daug didesnės sumos. A.Kubilius yra pareiškęs, kad padėtis „Snore“ yra daug sunkesnė nei manyta.

Vyriausybės vadovas verslininkams siūlė palaukti šiandienos vakaro, kai laikinasis „Snoro“ administratorius Lietuvos bankui pristatys banko būklės įvertinimą ir pasiūlys, kaip spręsti jo problemas.

Parengta pagal www.15min.lt informaciją