Tai yra skaitytojo įkelta informacija, ir Anglija.lt Ltd už turinį neatsako.
Pamokanti istorija: patikėjusi draugo pažadais apie pasakišką gyvenimą Anglijoje, naivi lietuvaitė neteko visų pinigų ir daiktų, ir džiaugiasi, kad iš Anglijos pavyko grįžti gyvai ir sveikai. Į bėdą Anglijoje patekusi mergina nori paraginti tautiečius nelikti abejingiems, padėti vienas kitam, nes „vienas žingsnis gali išgelbėti gyvybę“...
*Laiškas - žemiau.
"Šių metų, birželio 28 dieną buvo mano sesės vestuvės. Iškart po jų, kitą savaitgalį, buvau suplanavusi išvykti į Angliją, pas draugą...
Liepos 31 dieną pasiskambinau vairuotojui, kurio numerį man atsiuntė (dabar jau buvęs) draugas, ir susitariau dėl kelionės į Angliją. Viskas vyko labai sėkmingai.
Vaikiną, pas kurį vykau, pažinojau jau ilgą laiką. Mes kartu užaugome vaikų namuose. Dabar dauguma skaitytojų turbūt galvoja: nėra ko norėti, – juk užaugę vaikų namuose, taip ir turėjo nutikti...
Draugo pažadai: Anglijoje bus geriau
Į Lietuvą draugas buvo grįžęs atostogų. Tai buvo maždaug birželio 16 – 17 d. Daug kalbėjome, jis sakė, kad Anglijoje tikrai geriau. Ten užsidirbi daugiau, nei Lietuvoje. Tuo net neabejojau. Šiais laikais visi bėga į užsienį. Sakė, kad ką uždirbsiu, turėsiu sau... Niekas mano pinigų neskaičiuos. Ten labai lengvai įdarbina, tereikės tik dirbti.
Patikėjau. Iškart po sesės vestuvių išsiskyriau su artimais draugais, sakiau: greitu metu manęs tikrai nepamatysite. Ten, kur važiuoju, gyvenimas – pasaka!
Buvo sutarta, kad už kelionę sumokės draugas. Bet dėl atsargumo ir pati pasiėmiau iš sesės nemenką sumą pinigų.
Draugo pinigai išgaravo
Pasirodo, neveltui... Vos tik išvykusi iš Lietuvos, į mobilųjį telefoną gavau žinutę, kad sumokėti už mano kelionę draugas pinigų neturės. Aš jį raminau. Pasakiau, kad už kelionę susimokėsiu pati. Kad nepergyventų ir kad lauktų manęs. Problema išspręsta.
Autobusiuku Angliją pasiekėme per tris dienas. Šeštadienio ankstų rytą mane pasitiko vaikinas, pas kurį važiavau. Viskas atrodė kaip rojuje. Klausimai, ar nieko nenori, ar nieko netrūksta. Žodžiu, kiekvienos merginos svajonė, rūpestingas vyras...
Kalbėjome, kad man reikia kuo greičiau įsidarbinti, nes reikia mokėti nuomą.
Dirbau šokolado fabrike, iš pradžių po dvylika valandų. Taip pradirbau kelias savaites. Kiekvieną savaitę, mano pinigų šeimininkas tiesiog išsireikalaudavo. Iš pradžių net nekilo įtarimas, kad kažkas čia ne taip... Ką uždirbdavau, viską iš manęs paimdavo.
Galiausiai darbe pradėjau dirbti tik po aštuonias valandas. Daugiau nebeduodavo. Dėl darbo stokos.
Namo „savininkas“ pradėjo sakyti, kad man reikia kito darbo, kur gaučiau daugiau darbo valandų. Įsidarbinau kitame fabrike. Ten valandų skaičius pastovus – dvylika valandų.
Namo paslaptis
Anglijoje pilna Lietuvių emigrantų; su keliais susibičiuliavome, užmezgėme pokalbius.
Iš tautiečių apie tą namą, kuriame gyvenau, sužinojau labai daug negerų dalykų. Mat, kad ten yra ne taip, kaip man pasakojo. Vis nustebdavau, iš kur namuose maistas, jei jo niekas neperka? Šaldiklis nuolat pilnas. Šaldytuvas taip pat. Pradėjau gilintis į šią situaciją. Išsiaiškinau tik vieną – maistas vagiamas.
Be to, į šitą painiavą įklimpęs ir mano draugas. Jis buvo netgi sulaikytas policijos dėl šito įvykio. Pradėjau „spausti“ draugą, kad viską man papasakotų, nes viskas čia nebe taip, kaip buvo kalbėta. Draugas atsakė: tu tik dirbk ir niekuo nesirūpink. Kuo mažiau žinosi, tuo ramiau gyvensi.
Nesukau per daug galvos. Tikėjau viskuo, ką jis tik sako.
Naujas akcentas – prekyba žmonėmis
Praėjus dar kelioms dienoms, sužinojau ir kitą dalyką. Kad šito namo „savininkas“ yra pagrindinis įtariamasis prekybos žmonėmis byloje. Kad jo laukia teismas, po kurio bus aišku, kaltas jis ar ne.
Prasidėjo nesutarimai. Mat per daug kišuosi ten, kur man nereikia .. Vaikinų grupei tai labai nepatiko. Kai paskutinį kartą gavau pinigus už darbą, mane netgi lydėjo iki bankomato, kad nusiimčiau tikrai visus pinigus.
Tą dieną dar važiavome į Kembridžą, susitvarkyti draudimo dokumentų, kurie reikalingi kiekvienoje darbovietėje.
Draugas pavadino debile
Grįžus namo radau grupelę lietuvių dar iš kito namo. Nuėjau į savo kambarį antrame aukšte. Pro langą išgirdau, kad susirinkę kalbėjo apie mane ir mano pinigus.
Ten buvo ir mano draugas. Išgirdau žodžius, kaip mane išvadino „daune", „debile" ir t.t., tiesiog nebeiškenčiau.
Kam pasakyti, kas čia vyksta? Kas manim patikės? Kaip grįžti į Lietuvą, kai nei cento kišenėje neturiu? Pradėjau ieškoti pagalbos. Nes žinojau, kad tie žmonės manęs nepaleis.
Pradėjau rašyti draugei, kuri buvo artima, ir viską žinojo. Sesei pasakyti bijojau. Nes nuolat meluodavau, kad viską čia turiu, kad nieko netrūksta, kad esu tikrai laiminga... O kas belieka? Ką daugiau pasakyti?
Žinią sesei perdavė draugė
Viskas vyko apie 23 val. liepos 11 dieną. Draugei pasakiau tekstą, kurį turi išsiųsti sesei, kad ji patikėtų. Bet tai užtruko, nes Lietuvoje jau buvo 1 val. nakties, tokiu metu visi jau miega.
Tuo metu, kai aš planavau pabėgimą, namuose visi rūkė marihuaną, visi buvo tokie „apsinešę“.
Sesers vyras iš pradžių nepatikėjo, galvojo, kad taip sukčiai nori pasiglemžti pinigų. O kad įsitikintų, jog man tikrai blogai, ir kad geruoju čia nieko nebus, liepė man atsiliepti į skambučius. Aš jam rašiau, kad manęs klausomasi už kiekvieno kampo, ir kad kalbėti tikrai negaliu. Pasakė tik tiek, kad jei neatsiliepiu, kviečia policiją...
Nesutikau. Nenorėjau daugiau problemų. Pakėliau telefono ragelį, ir vos girdimai pranešiau apie pavojų. Ir kad man reikia kuo greičiau pasitraukti iš viso šito liūno... Sesers vyras pasakė, kad skambins man kas keturias valandas, o jei kartais neatsiliepčiau, iškart kviečia policiją.
Kad nesukelčiau įtarimo kitiems, padėjau telefoną krautis, užsidėjau telefono klaviatūros kodą, ir palikau. Išėjau į lauką, kur visi ir toliau rūkė marihuaną. Niekas nė neįtarė, kad šis vakaras paskutinis...
Elgiausi kaip ir visada, pokštavau, juokavau, pakalbinau visus. Vaidinau, kad esu labai pavargusi, ir kad blogai jaučiuosi. Mat kitą dieną man reikėjo pradėti dirbti kitame darbe.
Apie 2 val. nakties visi suėjome į vidų. Užlipusi laiptais nubėgau prie telefono, ten radau praleistą sesers vyro skambutį. Sąskaitoje pinigų neturėjau. Negalėjau susisiekti. Kitą dieną, anksti ryte, beveik visi išėjo į miestą. Pasilikau tik aš, namo „savininko“, draugė ir vienas vaikinas.
Pabėgimas
Vėl susiskambinome su sesers vyru, susitarėme, ką darome toliau. Nusprendėme, kad nei minutės ilgiau negaliu uždelsti. Nes nežinome, kas gali nutikti... Rokas (sesers vyro vardas pakeistas) susiskambino su vairuotojais, kurie važinėja į Lietuvą ir sumokėjo, kad tik greičiau mane paimtų. Vairuotojai neliko abejingi. Suprato, kad turi reaguoti labai greitai, viskas vyko taip sklandžiai, kad net nespėjau atsitokėti.
Buvo vienintelė problema – išeidama iš namų turiu nesukelti įtarimo. Susitarėme su Roku, kad sakysiu, jog pervedė pinigų ir kad einu į miestą jų nusiimti. Juk dėl pinigų čia visi pamišę. Dar viena bėda – daiktai (rūbai ir kt.). Kaip pasielgt su jais? Norėjome viską išmesti per antro aukšto langą. Bet radau langą užrakintą. Tada dar labiau išsigandau.
Paprašiau, kad sesė kuo skubiau man paskambintų. Ji neabejodama pasakė: palik daiktus, pasiimk pasą ir dink iš ten... Su ašaromis akyse sesės prašiau, kad tik nepadėtų ragelio, nes dabar pamėginsiu išeiti iš namų.
Pasiėmusi vos kelis daiktus, žengiau drąsų žingsnį, pasakiau, kad einu iki miesto nusiimti pinigų. Laimei, visi patikėjo.
Išėjau, ir vos atgaudama kvapą, pasakiau sesei, kad skambintų vairuotojui, ir pasakytų adresą, kur reikia atvažiuoti. Po valandos jis atvažiavo.
Dar dabar visi dėkojame Dievui, kad esame labai vieningi.
Manau, kad šitą istoriją perskaitys ir tie, kurie pateko į tokią pačią situaciją, bet nežino kaip pasielgti. Nelikite abejingi. Padėkite vienas kitam. Vienas žingsnis gali išgelbėti gyvybę.
Niekas negali žinoti, kas sukasi narkomano galvoje, kokie tolimesni jo veiksmai gali būti. Dabar esu Lietuvoje, kad ir be daiktų, tačiau esu labai laiminga, nes žinau, kad esu saugi. Ir manimi bus tinkamai pasirūpinta..."
Laima
Komentarai
Situ narkomanu vaikai nelabai portingi,ir nesvarbu,koks tas narkotikas,o marihuana negryztamai paveikia smegenis,kaip ir alkoholis,sitie zmones teva ,motina parduotu, kad tik gautu kaifo,meluoja net neraudonuoja
Tai baisu paziuret aplink vien bomzai prasigere lietuviai aplink londone,nesneku apie kitus miestus,nes nezinau,bet ytariu ten dar daugiau bomzu visokiu.kaip galima vienitis jei butent galvas reik dauzyt ir apmist. is 100 gal kokiu 15 tik normaliu zmoniu,o kiti karwes pragere atwazeve tikraja ta zodzio prasme bomzaut ir gert.nx tokia sajunga.jei bukagalvei ira nereikejo niekur vazuot,o sedet savo kaime pas babyte saugei ir tiek.baisu istikro lietuvoje tokiu zmoniu nesutikgdavau degradu kaip cia londone ir iskur jie randasi.jie sutverti isnaudojimui jei ne tu isnaudosi kiti isnaudos.zmones skirstomi i sluoksnius,bet cia net nebe sluoksnis,sunys protingesni.Stalinas tokiais zmonem krosnis kureno,kad newistu toks brudas pasaulyje.kokie ju vaikai atsilike bus,ziauru pagalvot
Kodel nepaviesinat kad kings lyn,visbic baisiausi miesteliai gyventi dirbti ten bantitizmas žmones anzmogiai merginos būkit atsargios ir nebijokite skambinti 999 kviesti policija,negyvenam akmens amzui visi turim savo teises baikit sudint zmones...
Jei patys daunai ir isvis normaliai kalbos nemoka anglu tai sedekit toje supuvusioje lietuvoj ir maziau verkit. UK kitas pasaulis, ir zudo ir vagia ir apip*sineja debilus kaip sita. Vieningi? Pamatau lietuvi, iskart norisi spirt i galva, kur tas vieningumas? Man jo ir nereiki, bomzai, atsilupe, pasalpiniai vieni. Reikia man tokio atgyvenu, inkaru? Pff.
Nu tai durnele, negalejo policijai paskambibti. is vaiku namu, tai nezino, kaip elgtis tokioj situacijoj...
Pievos cia kazkokios nakti kai visi suejo rado praleista skambuti.bet atskambinti negalejo.nes neturejo saskaitos betttt ryte kazkokiu nudu.paskambino rokui..karoce man atrodo.kad ji pati ta marichuana ruko..
Pradzioj pamaniau, kad cia ta pati vista, su kuria teko vaziuot i UK. Bet datos truputi skiriasi. Ir sita protingesne. Manoji visiskai neturejo pinigu. Nei svaro. Nezinojo net, i koki UK miesta vaziuoja. Zinojo tik, kad pas drauga. :) ir kad dirbs rubu rusiavime. Viskas. Sake, kad mikriuko vairuotojas zino, kur ja nuvezt reikia. Neturejo net telefono (sorry, bet siais laikais net visiski bomzai turi mobilius). Tai tam savo draugui sms rasinejo is kitos kartu vaziavusios moters numerio.
Kazkodel itariu, kad greitai skaitysim dar viena istorija is serijos "pardave kaip lele".
o jei visi tokie kaip laisko autore, oi oi kaip sunku
jei visi toki butu protingi kaip komentatoriai, oi oi kaip gera butu gyventi,
Tai jos drauge sugebejo sukelti ant koju gimines is LT, bet nesugebejo iskviesti pagalbos JK, kur tikrai butu sureagave greitai?! Kazkokia nesamone...
perskaicius laiska, man darosi ispudis, kad sia panele vis kazkas turi pasirupinti, kazkas apgyvendinti, kazkas darbo surasti, o galiause pabaigoje "Ir manimi bus tinkamai pasirūpinta..." Ir vel netgi Lietuvoje kazkas ja turi rupintis. Grynas rupestelis visiems, matyt is vaiku namu sita bruoza atsinese ar ka? Nesuprantu as tokiu zmoniu. Kodel kai as atvaziavau niekas manimi nesirupino, pati ieskojaus kur gyventi, ejau i darbo agenturas, pati registravausi visur kur reikia. O cia...
"Manau, kad šitą istoriją perskaitys ir tie, kurie pateko į tokią pačią situaciją, bet nežino kaip pasielgti".
Manau, kad protingesni pateke i panasia situacija, paprasciausiai surinks savo telefone skaiciukus 999(nemokamas)ir tik istars vieninteli zodeli "Help"!
o toliau-visus reikalus isspres policija!ir adresa suras, ir narkomanus isves, ir diktus atsiimsit, ir jus i saugia vieta nuves.
cia ne lietuvos burokine respublika-cia UK!
marihuana rukantieji, tai cia jau narkomanai?