Pirmąją, regis, pačios svarbiausios savaitės „Brexit“ procese dieną Jungtinės Karalystės parlamentarai balsavo dėl virtinės pataisų, o reikšmingiausiame balsavime pasisakė už didesnį Bendruomenių Rūmų vaidmenį narpliojant šalies išstojimo iš Europos Sąjungos (ES) galvosūkį. Ką tai reiškia? Ir ar pritarimas premjerės Theresos May ir ES suderėtai sutarčiai dar įmanomas?

Kas nutiko pirmadienį?

Britų parlamentarai nubalsavo už savo didesnį vaidmenį „Brexit“ procese – tai teoriškai reiškia, kad jie vadinamaisiais „nurodomaisiais“ balsavimais galės spręsti, kokias galimybes rinktis brendant iš aklavietės. Tiesą sakant, jau gali.

Deputatai pritarė buvusio torių ministro, sero Oliverio Letwino pateiktai pataisai. Už ją pasisakė 329 parlamentarai (iš jų kelios dešimtys sukilusių konservatorių), o prieš pataisą balsavo 302 deputatai.

Tai reiškia, kad trečiadienį įprasti Bendruomenių Rūmų reikalai bus atidėti į šalį, o vietoj jų vyks „nurodomieji“ balsavimai – taip bus bandoma rasti subalansuotą sprendimą dėl „Brexit“.

Ar tai svarbu?

Gali būti, kad taip. Premjerės Theresos May vyriausybėje juntamas vis stipresnis pasimetimo ir politinio paralyžiaus jausmas, tad parlamentarai apsisprendė imtis iniciatyvos dėl „Brexit“ proceso tvarkaraščio ir galbūt net dėl paties išstojimo.

Vasarį Bendruomenių Rūmai balsavo dėl tokios pačios pataisos, o jos priešininkai tąkart nugalėjo vos dviejų balsų persvara. Bet dabar situacija pasikeitusi.

Kas dabar bus?

Pirmadieninio balsavimo rezultatai reiškia, kad trečiadienį parlamentarai surengs serijų naujų balsavimų dėl galimų išeičių iš „Brexit“ aklavietės.

Kol kas nėra patvirtintos tikslesnės pasirinkimų formuluotės ir pačių balsavimų tvarka, tačiau, pavyzdžiui, įmanoma balsuoti už:

- Pasitraukimą iš ES su Th.May suderėta sutartimi;

- Išstojimą liekant Muitų sąjungoje ir Bendrojoje rinkoje;

- Pasitraukimą be sutarties;

- Antrąjį referendumą.

Ar Th.May turės paklusti parlamento valiai?

Ne, nes artėjantys balsavimai, kaip jau minėta, bus „nurodomieji“ – kitaip tariant, teisiškai neįpareigojantys. O Th.May pirmadienį leido suprasti, kad vyriausybė nebūtų linkusi griebtis plano, kuris kirstųsi su Konservatorių partijos pažadais – pastaraisiais buvo atmesta galimybė pasilikti Muitų sąjungoje ar Bendrojoje rinkoje.

Negana to, antradienio rytą sveikatos apsaugos sekretorius Mattas Hancockas, patikinęs, kad „Brexit“ be sutarties tikrai nebus, vis dėlto pridūrė, jog vyriausybė gali tiesiog ignoruoti „nurodomųjų“ balsavimų procesą.

Ar tai smūgis premjerei?

Politinis boksavimasis Th.May, kurios pareigoms apskritai iškilusi grėsmė ir kuri galbūt jau netrukus praneš kolegoms toriams, kad atsistatydins, jau tapęs įprastu. Vis dėlto toks pralaimėjimas Bendruomenių Rūmuose reikšmingas.

Dar ir dėl to, kad savo postus, norėdami balsuoti už O.Letwino pataisą, paliko trys jaunesnieji ministrai – verslo ministras Richardas Harringtonas, užsienio reikalų ministras Alistairas Burtas ir sveikatos apsaugos ministras Steve'as Brine'as.

Iš viso partiniams nurodymams pirmadienio vakarą nepakluso 29 konservatorių deputatai, o vienas jų – buvęs Th.May pavaduotojas ir vienas artimiausių jos sąjungininkų Damianas Greenas.

O galbūt bus grįžta prie Th.May varianto?

Aišku, yra ženklų, kad įtakingiausi kietojo „Brexit“ – be sutarties – šalininkai, prispausti politinės realybės, atsileidžia. Maždaug 80 euroskeptiškų torių vienijančios Europos tyrimų grupės (ERG) – savotiško susivienijimo Bendruomenių Rūmuose – vadovas Jacobas Reesas-Moggas savo tinklaraštyje pripažino, kad dabar pasirinkimai yra du: Th.May „Brexit“ sutartis arba atšauktas „Brexit“.

Negana to, jis pareiškė, kad neįsivaizduoja Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš ES be sutarties.

„Visada maniau, kad išstojimas be sutarties geriau ne Theresos May sutartis, bet May sutartis yra geriau nei tolesnė narystė ES“, – rašė J.Reesas-Moggas. Tai gali reikšti, kad euroskeptikai per dar vieną balsavimą dėl „Brexit“ sutarties – jei vyriausybė ryžtųsi jį paskelbti – galimai paremtų susitarimą.

Tiesa, neaišku, ar balsų užtektų – kažin ar leiboristai paremtų Th.May susitarimą. Kaip bebūtų, ERG įtaka tikrai svari. Ši grupė labai gerai organizuota ir klauso savo lyderio – J.Reeso-Moggo.

Gresia nauji rinkimai?

Savo ruožtu konservatorius Johnas Baronas pareiškė manantis, kad vis realesni nauji visuotiniai rinkimai.

„Pirmalaikiai rinkimai vis realesni. Kad ir kaip baigsis balsavimai trečiadienį, skaičiai Bendruomenių Rūmuose, kuriuose dominuoja pasilikimo ES šalininkai, nepasikeis. Gali būti, kad balanso atitaisymui bus reikalingi nauji rinkimai“, – teigė J.Baronas.