Europos Parlamentas trečiadienį svarstys, kokiomis sąlygomis Jungtinė Karalystė turėtų palikti Europos Sąjungą. Praėjusią savaitę britai oficialiai pranešė pradedantys išstojimo procedūrą.

Rezoliucijoje, kuri turėtų nubrėžti tolimesnes gaires Europos Sąjungos ir britų deryboms, pagrindinis dėmesys skiriamas lygiavertei Europos Sąjungos piliečių, gyvenančių Jungtinėje Karalystėje, ir šios šalies piliečių, apsistojusių Bendrijoje, teisių užtikrinimui.

Taip pat svarbu – kiek turės sumokėti Jungtinė Karalystė, atlygindama teisinius ir finansinius įsipareigojimus. Rezoliucijos projekte taip pat sakoma, kad derybos dėl ateities santykių, kurias skubina Jungtinė Karalystė, gali prasidėti tik po aiškių pasitraukimo sąlygų. Be to, pereinamasis laikotarpis, per kurį šalis turėtų visiškai palikti Bendriją neturėtų tęstis ilgiau nei trejus metus.

Ketvirtadalis emigrantų atsisakytų Lietuvos pilietybės

Tuo metu po naujausios apklausos paaiškėjus, kad maždaug ketvirtadalis Jungtinėje Karalystėje gyvenančių lietuvių po „Brexit“ gali atsisakyti Lietuvos pilietybės, europarlamentaras Petras Auštrevičius sako, kad kuo greičiau būtina spręsti dvigubos pilietybės klausimą.

Pasaulio lietuvių bendruomenė mėnesio pabaigoje planuoja pateikti įstatymų pataisas dėl dvigubos pilietybės. Skaičiuojama, kad Jungtinėje Karalystėje gyvena maždaug 200 tūkst. lietuvių.

Rūta Kupetytė, specialiai LRT RADIJUI iš Strasbūro