Europos Sąjunga penktadienį įvedė naujas sankcijas Maskvai dėl karo Ukrainoje, įskaitant finansavimo apribojimus kai kurioms Rusijos valstybinėms kompanijoms ir įtakingų rusų politikų turto įšaldymą.

Tarp baudžiamųjų priemonių, apie kurias paskelbta ES oficialiame leidinyje, yra kelionių suvaržymai ir turto įšaldymas, kurių imtasi prieš Rusijos valstybės Dūmos vicepirmininką Igorį Lebedevą, skandalingą nacionalistų politiką Vladimirą Žirinovskį ir virtinę Ukrainos rytuose veikiančių prorusiškų teroristų lyderių.

Sankcijos įvestos ir Sergejui Čemezovui, kuris yra V.Putino aplinkos žmogus ir pažįstamas su juo nuo to laiko, kai Rusijos prezidentas buvo KGB agentas Rytų Vokietijoje. Jis yra gynybinio ir pramoninio komplekso „Rostec“ valdybos pirmininkas. Šiam kompleksui priklauso ginklų gamintojas „Rosoboronexport“ ir įmonė, planuojanti statyti elektrines okupuotame Krymo pusiasalyje.

Ketvirtadienį apie planus įvesti naujas sankcijas Rusijai paskelbė ir JAV. „Reuters“, remdamasis neįvardytu šaltiniu, skelbia, kad JAV įves sankcijas vienam didžiausių Rusijos bankų – „Sberbank“, taip pat sugriežtins apribojimus kitiems Rusijos bankams. Pasak šaltinio, JAV piliečiams bus uždrausta sudaryti sutartis su „Sberbank“ ilgesniam nei 30 dienų terminui.

[papildyta]
Rusijos atsakas: kas labiausiai nukentės?

Europos Sąjungai paskelbus naują sankcijų paketą Rusijai, pastaroji nedelsė pranešti, kad ruošia atsakomųjų sankcijų paketą.

Rusijos žiniasklaida skelbia, kad šalis gali taikyti apribojimus panaudotų automobilių bei pramoninių prekių iš ES importui.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Gediminas Rainys sako, kad poveikis pasijus.

„Pramoninių prekių eksporto į Rusiją specifika yra ta, kad 15 proc. prekių yra lietuviškos kilmės, kitos prekės – reeksportas, tokios kaip ir dėvėtos transporto priemonės. Tai skaudžiausiai atsilieptų vežėjams, galbūt ir Klaipėdos uostui ar „Lietuvos geležinkeliams“. Antra vertus, Lietuva dėl reeksportuojamų prekių taip pat turi naudos, pavyzdžiui, yra visa naudotų automobilių industrija: remonto, registravimo, techninės apžiūros, tad poveikis bus. Tiesa, nemaža jų dalis keliauja į Kazachstaną, Ukrainą ar dar toliau“, - kalbėjo pašnekovas.

Anot jo, jei šioms prekės importo draudimas iš Rusijos pusės būtų skelbiamas, prie gerų ekonominių rodiklių sankcijos neprisidės nei Rusijai, nei Lietuvai, kai Pietų Europos valstybėms poveikis gali būti mažesnis.

„Lietuva yra jautresnė sankcijoms, nes Rusija yra kaimyninė valstybė, o su kaimynais paprastai ekonominiai santykiai yra glaudesni. Mums sankcijos yra opesnės nei, pavyzdžiui, Pietų Europai, - sako jis. - Žinoma, pramonininkai produkcijos pardavimus stengiasi diversifikuoti, nes draudimų buvo ne kartą ir dėti visas viltis į vieną oligopolinę rinką yra pavojinga. Tačiau, žinoma, jeigu atsiranda galimybių didinti eksportą į Rusiją, kodėl gi gamintojams tuo nepasinaudojus.“

G. Rainys juokauja, jog būtų kur kas maloniau, jei sankcijos apimtų draudimą žiūrėti krepšinį ir baletą, pirkti į šiuos renginius bilietus, bet, deja, kertama per skaudžiausią vietą, t. y. - prekybą maisto produktais ir pramonės prekėmis.

Banko „Nordea“ ekonomistas Žygimantas Mauricas prognozuoja, kad poveikis Lietuvai galimas, tačiau primena, kad svarbu, kaip į sankcijas reaguos Muitų sąjungos šalys Baltarusija ir Kazachstanas.

Žinoma, nukentėtų transporto sektorius, kuris dirba su reeksportu, pavyzdžiui, panaudotų automobilių, bet didelio tiesioginio poveikio Lietuvos bendrajam vidaus produktui nebūtų, - mano ekonomistas. - Tikėtina, kad su apribojimais įvežti panaudotus automobilius ar pramonines prekes nesutiks Eurazijos emonominės sąjungos šalys. Tokiu atveju didžioji dalis srauto ir toliau galės judėti į Kazachstaną ir Baltarusiją.“

15min.lt ir Delfi.lt informacija