Pabėgėlių priėmimo centro prašymu visose šalies savivaldybėse ieškoma butų, kuriuose būtų galima apgyvendinti nuo karo Sirijoje bėgančius žmones.

Lietuva pagal Europos Sąjungos (ES) programą yra įsipareigojusi priimti per tūkstantį asmenų, palikusių karo siaubiamą Siriją, ir padėti jiems įsilieti į mūsų šalies gyvenimą: gauti būstą, darbą, rasti jų vaikams darželius bei mokyklas, užtikrinti sveikatos apsaugą. Kol kas visu tuo naudojasi tik 13 nuomojamuose butuose Rukloje ir Vilniuje gyvenančių Sirijos karo pabėgėlių. Būstų likusiesiems pastaruoju metu intensyviai ieškoma.

Nuomą mokės patys pabėgėliai

Jonavos rajone, Rukloje, esančio Pabėgėlių priėmimo centro direktorius Robertas Mikulėnas „Lietuvos žinioms“ pasakojo kreipęsis į visas 60 šalies savivaldybių ir klausęs, ar šios gali priimti atvykėlius. „Renkame informaciją apie galimybę jiems išsinuomoti gyvenamąjį plotą, įsidarbinti ir leisti vaikus į darželius bei mokyklas“, – sakė R. Mikulėnas. Deja, ne viena Lietuvos savivaldybė į tokį jo kreipimąsi pažvelgė formaliai. Tačiau Utenos rajono savivaldybė tai padarė atsakingai ir per žiniasklaidą ėmė ieškoti gyvenamojo ploto pabėgėliams.

„Tiesą sakant, nuomoti butus šiems žmonėms nėra savivaldos funkcija. Pasirūpinti būstu ir už jį susimokėti turi patys pabėgėliai. Bet džiugu matyti savivaldybės vadovų geranoriškumą, – kalbėjo R. Mikulėnas. – Kai kurios savivaldybės pasiūlė pabėgėliams išsinuomoti butus visiškuose užkampiuose, kur nėra ne tik darbo, bet ir mokyklų. Ten apgyvendinę nuo karo nukentėjusius, nuo jo pabėgusius žmones tik įstumtume į vargą.“ Centro vadovas pabrėžė, kad lengviausia atvykėliams rasti darbo didžiuosiuose miestuose, tačiau juose ir butų nuoma brangiausia. „Todėl daug vilčių dedu į Uteną. Manau, gavę darbo toje savivaldybėje pabėgėliai tikrai jaustųsi gerai“, – tvirtino pašnekovas.

Sumos – nedidelės

R. Mikulėnas priminė, kad Lietuva yra įsipareigojusi ES per dvejus metus priimti 1105 pabėgėlius. Jie į mūsų šalį turėtų būti atsiųsti iš Graikijoje ir Turkijoje esančių persiuntimo punktų. Visi tie žmonės – beveik vien sirai ar Sirijoje gyvenantys kitataučiai, bėgantys nuo karo. Pabėgėlių priėmimo centro direktorius taip pat akcentavo, kad atvykusiųjų neprivaloma žūtbūt išlaikyti mūsų krašte. Šie žmonės turi galimybę palikti Lietuvą, o mūsų šaliai nebūtina jų susigrąžinti.

Kiekvienai į Lietuvą perkeltai šeimai skiriama 612 eurų įsikūrimo išmoka (jei atvyksta vienas suaugęs asmuo, jam tenka 204 eurai, jei vaikas – 102 eurai). Pirmą pusmetį pabėgėliams mūsų šalyje mokama 204 eurų mėnesinė išmoka, antrą pusmetį – 102 eurų. Be to, jiems sudaryta galimybė tris mėnesius gyventi Ruklos pabėgėlių priėmimo centre ir gauti po 71 eurą maistui bei smulkioms išlaidoms.

Į Lietuvą iš Sirijos perkeltiems asmenims lėšų skiria ES. Už tuos pinigus jie mokomi lietuvių kalbos, istorijos, teisinių ir kitokių dalykų, kurių gali prireikti bandant prisitaikyti prie mūsų šalies visuomenės. R. Mikulėnas pabrėžė, kad tarp pabėgėlių iš Sirijos buvo ekonomistė, liftų inžinierius ir vaistų pramonės atstovas, o daugelis kitų – baigę vos kelias klases. „Atkreipėme dėmesį, jog tiems žmonėms sunkiau sekasi įsiminti teorines žinias, pavyzdžiui, lietuvių kalbos. Jie lengviau išmoksta kalbėti bendraudami buityje ar darbe, nei mokydamiesi iš vadovėlių“, – teigė Pabėgėlių priėmimo centro vadovas.

Butus pirks, jei neras nuomotojų

Į Lietuvą, priimančią pabėgėlius jau 20 metų, pasak R. Mikulėno, iš viso buvo atvykę per 4 tūkst. asmenų. Dabar iš jų mūsų šalyje gyvena iki 500. „Žmonių integracija Lietuvoje – senas, įsišaknijęs reiškinys. Juk dar Vytautas Didysis kvietė į mūsų šalį totorius, karaimus, ir lietuviai su jais puikiai sutarė“, – priminė pašnekovas. Centro direktorius paragino ir dabar, XXI amžiuje, būti atsakingiems už žmones, bėgančius nuo karo, priimti juos ir pagal galimybes pasirūpinti, kad Lietuvoje atvykėliai nesijaustų blogai.

Utenos rajono meras Alvydas Katinas „Lietuvos žinioms“ patvirtino, jog šios savivaldybės vardu jau išplatinti skelbimai, kad ieškoma butų pabėgėliams. Apie tai rašoma ir savivaldybės interneto svetainėje, ir vietos žiniasklaidoje. „Pabėgėlių klausimas verčia mus elgtis atsakingai, nes jų priėmimas – visos mūsų valstybės reikalas“, – pažymėjo meras. Ir pridūrė, kad Utenoje, kurioje gyvena išskirtinai mažai kitataučių, nėra jokių nuostatų prieš pabėgėlius.

Šiuo metu savivaldybė renka informaciją apie asmenis, norinčius nuomoti dviejų arba trijų kambarių butus perkeltiems žmonėms. Jei nuomotojų neatsiras, pasak A. Katino, bus svarstoma galimybė savivaldybės biudžeto lėšomis nupirkti pabėgėliams butą. „Padėję nors vienai jų šeimai prisidėsime prie valstybės vykdomos politikos, taip pat pasitarnausime žmoniškumui“, – sakė Utenos rajono meras.

Ragina pasirūpinti verslo liudijimais

Vilniaus miesto savivaldybės vicemeras Gintautas Paluckas tikino susiduriantis ir su vietos gyventojų nepalankiomis nuostatomis Sirijos pabėgėlių atžvilgiu. Dažnas nelabai linkęs nuomoti jiems būstą. „Tačiau blogiausia būtų įkurdinti tuos žmones vienoje vietoje, savotiškame gete. Todėl mūsų savivaldybė dės visas pastangas, kad apgyvendintų pabėgėlius gyventojų nuomojamuose butuose“, – tvirtino vicemeras.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vyriausioji specialistė Ineta Baguckienė „Lietuvos žinioms“ teigė, jog Vilniaus merija jau gavo dviejų asmenų pasiūlymą nuomoti būstus pabėgėliams. Vienas jų siūlo butą, esantį sostinėje, kitas – namą Trakų rajone.

Plungės rajono savivaldybės administracijos Vietos ūkio ir turto skyriaus vyriausioji specialistė Neringa Žilienė aiškino, kad šio rajono savivaldybė, atsiliepdama į Ruklos pabėgėlių priėmimo centro kreipimąsi, sutiko į Lietuvą perkeltiems asmenims nuomoti tris savivaldybės valdomus butus, esančius bendrabučiuose. Tai būtų du vieno kambario butai su greta esančia virtuve ir sanitariniu mazgu bei vienas irgi vieno kambario butas su bendro naudojimo virtuve, dušu ir tualetu. „Siūlome tai, ką turime, bet nežinome, ar tokios sąlygos tenkins pabėgėlius“, – svarstė N. Žilienė.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos centro direktorė Diana Stankaitienė sakė, kad šiuo metu klaipėdiečiai dviejuose išnuomotuose butuose yra apgyvendinę karo pabėgėlius iš Ukrainos. Kiek anksčiau uostamiestyje gyveno čečėnų. „Klaipėdos miesto savivaldybės taryba numačiusi priimti ne daugiau kaip 20 pabėgėlių. Kadangi žinoma, jog mūsų mieste yra nemažai nuomojančiųjų butus, manome, kad jie įsileis ir atvykėlius iš Sirijos“, – kalbėjo merijos valdininkė. D. Stankaitienė patarė tokiems gyventojams nuomos sutartis su pabėgėliais tvirtinti pas notarą arba įsigyti verslo liudijimą dėl butų nuomos.

Rezultatas – menkas

Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovė Audronė Vareikytė neslėpė susidūrusi su požiūriu, kad lietuviai ypač skeptiškai žvelgia į būsto nuomojimą atvykėliams iš svetur. Anot jos, žmonės žino, jog pabėgėliams skiriamos išmokos gana mažos, todėl baiminasi, kad šie neturės iš ko mokėti už buto nuomą.

Kaip „Lietuvos žinioms“ pasakojo Vilniaus arkivyskupijos „Carito“ atstovė Ilma Skuodienė, jiems jau pavyko perkeltiems asmenims išnuomoti du butus Vilniuje ir vieną Jonavos rajone, Rukloje. Moteris vylėsi, kad reikalai turėtų paspartėti į būstų nuomos paieškas įsitraukus pačioms savivaldybėms.

„Išnuomoti butus atvykėliams iš kitų šalių – didžiulis iššūkis. Kone kasdien tenka bendrauti su potencialiais nuomotojais, tačiau sunkaus mūsų darbo rezultatas dar labai menkas“, – apgailestavo I. Skuodienė.

Daiva Baronienė