Romai yra viena didžiausių Europos etninių mažumų. Jie čia gyvena ne vieną amžių, tačiau dažnai susiduria su neigiamu visuomenės išankstiniu nusistatymu, netolerancija, diskriminacija ir atskirtimi.

Oficialiais 2011 metų gyventojų surašymo duomenimis, romai sudaro 5 proc. Bulgarijos gyventojų, bet tai neatitinka tikrovės. Daugelis šios tautybės žmonių nepasitiki valstybės pareigūnais, todėl dažnai atsisako registruotis arba nurodo melagingą tautybę. Bulgarijoje, kaip ir kitose Europos šalyse, vyrauja įsitikinimas, kad romai yra atsilikę ir linkę į smulkius nusikaltimus.

Šešiose Vidurio ir Rytų Europos valstybėse (Bulgarijoje, Makedonijoje, Slovakijoje, Rumunijoje, Serbijoje ir Vengrijoje) romai sudaro 7-10 proc. gyventojų. Europos žemyne maždaug pusė gyvenančių romų tautybės asmenų neturi tokių patogumų kaip vandentiekio vanduo. Tik 15 proc. jų turi vidurinį išsilavinimą.

Nevertinamas išsilavinimas
Baigusios pradinę mokyklą romų tautybės mergaitės retai tęsia mokslus. Šios tautos žmonės labiau vertina ne išsilavinimą, o nuotakos nekaltybę ir šeimininkės įgūdžius. Daugelis tėvų nerimauja, kad jų dukterys mokosi kartu su berniukais, todėl vos tik šioms sulaukus atitinkamo amžiaus nebeleidžia į mokyklą ir greitai jas ištekina. Itin skurdžiai gyvenančių šeimų vaikai, užuot lankę mokyklą, ima uždarbiauti.

Berniukai mokyklą meta būdami maždaug 15 metų, vos tik gali gauti vairuotojo pažymėjimą. Paklausus šių jaunuolių apie ateities siekius, septyni iš dešimties nurodo, kad nori tapti sąvadautojais. Jie svajoja apie didelius namus, prašmatnius automobilius ir patrauklių moterų dėmesį.

Kiek daugiau nei ketvirtis romų moksleivių Bulgarijos, Rumunijos mokyklose ir apytikriai pusė jų Vengrijoje mokosi atskirose klasėse. Šios mažumos atstovai Čekijoje sudaro maždaug trečdalį moksleivių, lankančių protiškai atsilikusiems vaikams skirtas mokymo įstaigas.

Europos Komisija pernai rugsėjį pareiškė kaltinimus Čekijos Respublikai dėl romų diskriminacijos. Šiemet balandį tokie kaltinimai pasiekė ir Slovakiją. Jeigu šios šalys nesiims reikiamų priemonių problemai spręsti, jos gali sulaukti didelių nuobaudų. Šiuo metu valstybių politikai svarsto, kokių reformų imtis, kad pagerintų romų padėtį.

Sunku rasti darbą

Pasaulio banko duomenimis, romas yra vienas iš penkių pirmą kartą pagal darbo sutartį įsidarbinusių asmenų Bulgarijoje ir Rumunijoje, vienas iš šešių - Vengrijoje ir Slovakijoje. Jaunų šios tautinės mažumos atstovų įsidarbinimo galimybės yra kiek geresnės nei jų tėvų.

Jungtinių Tautų vystymo programos atlikta vienuolikos šalių analizė atskleidė, kad 2011-aisiais tik pradinį išsilavinimą turintis romas tose valstybėse uždirbo 11 proc. mažiau nei kitos tautybės atstovas. Įgijusių vidurinį išsilavinimą romų pajamos buvo mažesnės 24-39 procentais.

Pernai Slovakijos finansų politikos institutas nusiuntė fiktyvių darbo prašymų darbdaviams. Atsakymo sulaukė 37 proc. romų, kitų tautybių asmenų rodiklis buvo kur kas didesnis – 69 procentai. Atviros visuomenės fondo atstovo teigimu, tokios įsidarbinimo perspektyvos verčia labiau išsilavinusius romus slėpti savo tautybę ir nutraukti ryšius su vieta, kur jie užaugo.

Romų gyvena daugelyje turtingų Europos Sąjungos šalių. Daugelį jų vilioja dosnios šių valstybių socialinio aprūpinimo sistemos. Kiti esą ten siekia pasipelnyti iš nusikaltimų. Kaip rodo tyrimai, daugelis migruoja, nes savo šalyse negali rasti darbo. Bulgarijoje maždaug penktadalyje romų namų ūkių yra nors vienas šeimos narys, dirbantis užsienyje. Dauguma jų vyksta dirbti sezoninių darbų statybos ar žemės ūkio sektoriuose.