Prabėgus ketvirčiui amžiaus nuo unikalios Baltijos valstybių akcijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos atstovybių bei bendruomenių užsienyje renginių dėka rugpjūčio 23 dieną simbolinis Baltijos kelias vėl nusidriekė daugeliu pasaulio šalių. Juose buvo reiškiamas solidarumas su ukrainiečių tauta bei darsyk pažymėta nuolatinio laisvės puoselėjimo svarba.

Didelio Kijevo visuomenės, politikų bei žurnalistų susidomėjimo sulaukė Lietuvos, Latvijos ir Estijos ambasadų Ukrainoje surengtas Baltijos kelio 25-mečio minėjimas ir solidarumo su ukrainiečiais, patiriančiais Rusijos remiamą agresiją, akcija. Jos metu savo tautų nacionaliniais kostiumais pasidabinę lietuviai, latviai, estai ir ukrainiečiai susikibo į gyvą grandinę.

Susirinkusiuosius pasveikino Lietuvos ir Latvijos ambasadoriai Kijeve P. Vaitiekūnas ir A. Daudze, Estijos ambasadoriaus pavaduotoja U. Uibo, Ukrainos užsienio reikalų ministro pavaduotojas D. Lubkivskis, Ukrainos kultūros ministras J. Niščiukas, liaudies deputatai.

Akcijos dalyviams sugiedojus Ukrainos himną, į dangų buvo paleistos keturios iš oro balionų sudarytos Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Ukrainos vėliavos.

Lietuvos ir Latvijos pasienyje Saločiuose rugpjūčio 23-osios rytą jau tradicija tapusio tarptautinio bėgimo „Baltijos kelias“ bėgikus, įveikus pirmąjį maršruto Vilnius-Ryga-Talinas etapą, sutiko ir pasveikino Lietuvos Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius ir ambasadorius Latvijoje Ričardas Degutis.

Rygoje Baltijos tautų laisvei ir vienybei skirto bėgimo dalyviai kartu su Latvijos lietuviais ir Lietuvos ambasados Rygoje darbuotojais padėjo gėlių prie Laisvės paminklo. Vėliau buvo sutikti ir Baltijos kelio sukakčiai skirtos pilietinės iniciatyvos ir žygio automobiliais per Lietuvą, Latviją ir Estiją „Flash Mob“ dalyviai.

Vienas didžiausių šio išskirtinio įvykio jubiliejui skirtų renginių vyko kitoje Atlanto pusėje – JAV lietuvių sostinėje Čikagoje. Čia pliaupiant lietui centrinėje miesto aikštėje Daley Plaza įvyko akcija „Embrace Freedom the Baltic Way“. Jos metu po ilgos pertraukos tūkstančiai lietuvių, latvių, estų, ukrainiečių, amerikiečių ir kitų laisvę mylinčių žmonių susikibo rankomis už taiką ir laisvę pasaulyje.

Specialiai iš Vašingtono į šventę atvyko JAV senatorius Markas Kirkas bei kongresmenas Johnas Shimkus, kuris ryžtingai patikino, jog penktas NATO sutarties straipsnis galioja besąlygiškai – JAV visuomet gins Baltijos šalis nuo bet kokių grėsmių iš Rytų.

Istorinio įvykio reikšmę dabartinių įvykių kontekste akcentavo ir Lietuvos bei Latvijos ambasadoriai JAV Žygimantas Pavilionis ir Andris Razâns.

„Šiandien ukrainiečiai kovoja ne tik už savo, bet ir už mūsų, Baltijos šalių, bei visos Europos, taip pat ir Rusijos, laisvę. Deja, ne visi tai supranta. Ukrainiečiai kovoja už tokią Europą, kokia ji turi būti“, – teigė Ž. Pavilionis.

Lietuvos generalinis konsulas Čikagoje Marijus Gudynas pakvietė Baltijos šalių bendruomenes visapusiškai padėti ukrainiečių bendruomenei JAV kovoti už Ukrainos laisvę, kaip kažkada JAV gyvenančios Baltijos šalių bendruomenės padėjo ją iškovoti savo valstybėms.

Šia ypatinga proga Čikagoje koncertavo svečias iš Lietuvos, vienas ryškiausių Dainuojančios revoliucijos simbolių, grupės „Antis“ lyderis Algirdas Kaušpėdas, latvių muzikantas ir dainininkas, Atgimimo laikus menantis Armands Birkens, estų dainininkė Kristi Roosmaa, taip pat choras „Dainava“, šokių grupės „DanceDuo“, „Laumė“ bei „Suktinis“. Renginį vedė aktoriai Audrė Budrys-Nakas ir Kęstutis Nakas, jame dainavo Ukrainos dainininkė Sofiya Fedyna.

Skambant legendinei dainai „Bunda jau Baltija“, aikštėje gausiai susirinkę žmonės susikibo rankomis, taip pademonstruodami visų laisvę ir nepriklausomybę branginančių žmonių bei tautų vienybę.

Akciją organizavo Lietuvos generalinis konsulatas Čikagoje, JAV lietuvių bendruomenė, Latvijos ir Estijos garbės konsulai bei bendruomenės Čikagoje, Balzeko lietuvių kultūros muziejus. Ją parėmė Lietuvių fondas, Lietuvos užsienio reikalų ministerija, JAV lietuvių, latvių bei estų bendruomenės.

Lietuvos ambasada Lenkijoje Baltijos kelio sukaktį minėjo kartu su Varšuvoje vykusios penktosios tarptautinės „Onko-Olimpiados“ mažaisiais dalyviais – Lietuvos labdaros ir paramos fondo „Rugutė“ sportininkais bei jų tėveliais.

Kartu su ambasados darbuotojais jie susikibo į gyvą lietuvių, latvių ir estų laisvę bei vienybę simbolizuojančią grandinę. Tai jau trečias kartas, kai „Rugutės“ globojami mažieji sportininkai čia stoja į kovas dėl medalių, simbolizuojančių įveiktą ligą bei atgautas jėgas.

Londone Baltijos kelio vienybė atgimė Lietuvos, Latvijos ir Estijos ambasadų bei bendruomenių Jungtinėje Karalystėje atstovams susirinkus istorinėje Marble Arch aikštėje.

„Stovėję Baltijos kelyje niekada nepamirš to jaudulio, ryžto, pasididžiavimo ir vienybės jausmo, kuris mus lydėjo tą gražią vėlyvos vasaros dieną. Neabejoju, jog ir dabar esame susitelkę ir, prireikus, petys petin stotumėme ginti savo laisvės. Pastarųjų mėnesių įvykiai mūsų regione primena, kokią svarbią pergalę pasiekėme anuomet, o Baltijos kelyje pirmą kartą tvirtai pajutome, jog laisvės pergalė neišvengiama“, – sakė Lietuvos ambasadorė Londone Asta Skaisgirytė Liauškienė.

Vėliau visų trijų šalių ir Ukrainos bendruomenės Jungtinėje Karalystėje rinkosi į koncertą „Būkime vieningi“, skirtą Baltijos kelio 25-mečiui ir pademonstruoti solidarumui su savo valstybę ginančia ukrainiečių tauta.

Baltijos valstybių ambasadų bei bendruomenių Dubline minėjimas pradėtas simboliniu Baltijos keliui skirtu bėgimu miesto gatvėmis, kurį surengė Airijos lietuvių bėgikų klubas. Vėliau jungtinis choras trimis kalbomis atliko Baltijos kelio himną „Bunda jau Baltija“, buvo prisiminta šio legendinio įvykio istorija ir svarba Lietuvos, Latvijos ir Estijos nepriklausomybei.

Dublino miesto meras Christy Burke‘as pasveikino daugiau nei pusantro tūkstančio renginio dalyvių ir pakvietė susikibti rankomis į nemarius Baltijos kelio principus simbolizuojančią žmonių grandinę.

Šventiniai renginiai Dublino centre tęsėsi visą dieną – vyko lietuvių, latvių ir estų amatininkų ir maisto gamintojų mugė, Baltijos keliui skirta nuotraukų paroda, renginio lankytojus linksmino folkloro grupės.

Istorinė diena paminėta ir tolimojoje Brazilijoje, kur Lietuvos generalinio konsulato San Paule atstovai su Brazilijos lietuvių bendruomene Lietuvos vardu pavadintoje aikštėje Vila Zelinos rajone dar sykį prisiminė šio įvykio reikšmę Baltijos valstybėms. Čia taip pat pristatytas renginiui sukurtas specialus plakatas, kuriame vaizduojamos 1989-ųjų įvykio nuotraukos. Daugiau nei pusšimtis šventės dalyvių, apjuosę aikštę gyva grandine, giedojo Lietuvos himną.

Lietuvos ambasadorius Paryžiuje Dalius Čekuolis dalyvavo trijų Baltijos valstybių bendruomenių Prancūzijoje iniciatyva pačioje Paryžiaus širdyje, Marso laukuose prie Eifelio bokšto, surengtoje Baltijos kelio 25-mečiui skirtoje visuomeninėje akcijoje. Jos metu dalyviai ir praeiviai pakviesti susikibti rankomis į simbolinę gyvą grandinę ir kartu atlikti lietuvių, latvių ir estų laisvės simboliu tapusią dainą „Bunda jau Baltija“.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos ambasados bei bendruomenės Švedijoje šį istorinį įvykį minėjo bei solidarumą už savo laisvę tebekovojančioms tautoms pademonstravo Stokholmo centre esančioje Norrmalmstorgo aikštėje vykusiame renginyje.

Jo dalyvius sveikino Baltijos valstybių bendruomenių atstovai, jiems perduotas Švedijos užsienio reikalų ministro Carlo Bildto kreipimasis, kuriame pabrėžiama, kad principai, padėję Baltijos šalims išsikovoti nepriklausomybę, ir toliau išlieka itin aktualūs.

Tai akcentavo ir kiti garbingi minėjimo dalyviai – „Pirmadienio mitingų“ organizatoriai, kurių metu šioje pačioje aikštėje Stokholme buvo reikalaujama Baltijos valstybių nepriklausomybės, Švedijos ir Europos Parlamento nariai, žurnalistai bei visuomenininkai. Šiuo metu „Pirmadienio mitingai“ čia rengiami paremti Ukrainos laisvę bei demokratiją.

Vakare šventinių renginių ciklą pratęsė režisieriaus Audriaus Juzėno filmo „Ekskursantė“ premjera Švedijoje, įvykusi Stokholmo filmų institute.

„Molotovo-Ribentropo paktas padalijo Europą ir lėmė daugiau nei pusę amžiaus trukusią Baltijos šalių okupaciją bei daugybės nekaltų žmonių tremtį. Kovoje už Tėvynės laisvę žuvusiųjų ir nukentėjusiųjų atminimas mus įpareigoja likti ištikimiems šiems laisvės bei demokratijos idealams ir toliau puoselėti savo nepriklausomybę“, – renginyje akcentavo Lietuvos ambasadorius Švedijoje Eitvydas Bajarūnas.

URM informacija