Didžiajai Britanijai kankinantis, likti Europos Sąjungoje (ES) ar iš jos išeiti, daugelis Jungtinės Karalystės rinkėjų mano, kad Šveicarija gali būti pavyzdys, padėsiantis apsispręsti.

1992 metų gruodį šveicarai balsavo už tai, kad jų šalis neįsilietų į Europos ekonominę erdvę. Priešingu atveju tai būtų buvęs pirmas žingsnis kelyje į visišką narystę. Užuot tapusi nare, Šveicarija, daugiau kaip pusę savo eksporto parduodanti ES, sudarė su Briuseliu per 120 dvišalių sutarčių, garantuojančių priėjimą prie Europos rinkų.

Tokia politika pasiteisino. Šveicarija buvo suinteresuota tik ekonominiu Europos integracijos aspektu, o gavusi priėjimą prie ES vidaus rinkos daug iš to laimėjo.

Šveicarijos ekonomika vertinama kaip viena konkurencingiausių pasaulyje. Nedarbas, nors ir didėja, yra mažas pagal europietiškus standartus (3,8 proc.). Nebūdama ES narė, Šveicarija gali savarankiškai sudaryti prekybos sutartį su Kinija, o ES narės atskirai to padaryti negali.

Tačiau Šveicarijos verslo lyderiai įspėja pernelyg nesižavėti jų šalies pavyzdžiu, nes tai, ką pavyko pasiekti, kainavo daugybę metų derybų ir ginčų.

Išsirankioti vyšnių nepavyko

Nors turi priėjimą prie Europos rinkos, Šveicarijos verslas nėra to paties lygio kaip partnerių ES. Tereikia prisiminti kad ir logistikos išlaidas. Eksportuoti iš Šveicarijos atsieina 4–6 proc. brangiau, o jei dar pridursime brangų franką, matysime, kad šveicariški produktai kainuoja labai daug. Štai kodėl tokios kompanijos kaip tikslios inžinerijos firma „Rueger“, į Europą eksportuojanti 50 proc. savo produkcijos, atidarė gamyklą Olandijoje ir ten sukūrė darbo vietas, kurios būtų galėjusios likti Šveicarijoje. Šios kompanijos direktorius turi kolegoms britams tik vieną patarimą, grynai iš verslo pozicijų: balsuoti už pasilikimą ES. Tai esminė rinka. Jei referendumas baigsis kitaip, daug britų firmų neturės kito pasirinkimo, kaip tik perkelti gamybos pajėgumus į ES.

Šveicarija gal ir norėjo tik ekonominės sąjungos su Europa, bet metams bėgant labai sustiprėjo ir politiniai ryšiai. Derybose su šveicarais Briuselis laikėsi kietos taktikos – neleisti išsirankioti iš ES vien tik vyšnių, to, kas teikia didžiausią naudą. Šveicarija turėjo sutikti su laisvu žmonių judėjimu, su visomis išmokomis iš ES atvykusiems darbuotojams ir jų šeimoms, su atviromis Šengeno sienomis, pati nebūdama prie derybų stalo ir neturėdama jokio balso sprendžiant šiuos klausimus.

Šveicarija skyrė milijardus dolerių ES mokslo, švietimo, kultūros bei saugumo projektams ir net sumokėjo 1,3 mlrd. frankų (1,18 mlrd. eurų) į ES plėtros fondą, skirtą naujoms narėms iš Rytų Europos paremti.

Briuseli, turime problemą

Tačiau toks Briuselio politikos priėmimas sukėlė Šveicarijai politinių problemų. Prieš dvejus metus susirūpinę, kad didėja imigracija, šveicarų rinkėjai nedidele balsų persvara nusprendė apriboti darbuotojų iš ES skaičių. Įvedusi užsieniečiams iš ES kvotas, Šveicarija atsisakė laisvo žmonių judėjimo principo.

Briuselis, nuosekliai laikydamasis savo politikos, netruko atsimokėti tuo pačiu. Po 2014 metų referendumo Šveicarijos universitetai buvo pašalinti iš Europos mokslo tyrimų projektų, o šveicarų studentai nebegali dalyvauti Erasmus mainų programoje. Tai rimtas kliuvinys Šveicarijos mokslo žmonėms, kurie nori būti Europos intelektinio gyvenimo dalis ir bendradarbiauti. Ką jau ir kalbėti apie studentus, kurie buvo šokiruoti sužinoję, kad mainų studijos užsienyje jiems uždaromos. Galiausiai Šveicarijos vyriausybė išsprendė jų problemą pinigais: atskirai sumokėjo kiekvienam Europos universitetui, kad būtų priimami šveicarų studentai.

Kol narpliojamas Šveicarijos dalyvavimo laisvame žmonių judėjime klausimas, taip sunkiai laimėtos dvišalės sutartys atsidūrė pavojuje. Šveicarijos vyriausybė dar netaiko jokių apribojimų darbo jėgai iš ES ir tikisi rasti kokį nors būdą tai padaryti, neužsitraukdama tolesnių Briuselio bausmių.

Tačiau ženklai nėra geri – lygiai taip pat, kaip užgeso dalyvavimas švietimo ir mokslo projektuose, įšaldytos ir svarbios prekybos sutartys elektros ir finansinių paslaugų srityse (o tai buvo šveicarų taip ilgai lauktas prizas!). ES leido suprasti, kad iki referendumo Jungtinėje Karalystėje Šveicarija gali nelaukti jokio susitarimo.

O ir iš tikrųjų – jei Briuselis neskuba siūlyti nuolaidų dėl socialinių išmokų migrantams iš ES tokiai narei kaip Jungtinė Karalystė, kodėl Šveicarija, net nebūdama narė, turėtų tikėtis sutikimo riboti imigraciją iš ES?

Verslo bosai įspėja

Londono merui Borisui Johnsonui pareiškus, kad jis agituos britus balsuoti už „Brexit“ (taip sutrumpintai vadinamas Didžiosios Britanijos išėjimas iš ES), o premjerui Davidui Cameronui stengiantis įtikinti rinkėjus pasilikti, savo žodį tarė ir Didžiosios Britanijos stambiųjų verslo kompanijų bosai. Jie vienareikšmiškai perspėjo, kad išėjimas iš ES sukels grėsmę darbo vietoms ir bus rizikingas Jungtinės Karalystės ekonomikai. Dienraštyje „The Times“ paskelbtame precedento neturinčiame didžiausių kompanijų, įskaitant BT, „Marks & Spencer“ ir „Vodafone“, lyderių laiške taip pat teigiama, kad pasitraukimas iš ES atbaidys investicijas į JK.

„Verslui reikia neriboto priėjimo prie 500 mln. žmonių Europos rinkos, kad galėtų toliau augti, investuoti ir kurti darbo vietas, – pažymima jame. – Didžioji Britanija bus stipresnė, saugesnė ir geriau gyvens, jeigu liks ES narė.“

Laišką pasirašė 198 verslo pasaulio vadovai, įskaitant didžiausių šalyje Hitrou ir Gatviko oro uostų direktorius, bet tarp signatarų pasigesta kai kurių žinomų vardų, tokių kaip „Tesco“, „Sainsbury's“, RBS ir „Barclays“.

Smulkesni verslininkai kur kas skeptiškiau vertina pasilikimo ES pranašumus. Jų manymu, išsivadavęs nuo nereikalingo reguliavimo ir išlaidų verslas galės kur kas daugiau investuoti į darbo vietas – jų bus sukurta tik daugiau, o ne mažiau.

D. Cameronas tikina, kad jam pavyko susitarti su ES dėl Jungtinės Karalystės „specialaus statuso“ ir užsitikrinti, kad Didžioji Britanija niekada netaps Europos supervalstybės dalis. Tačiau net 120 jo paties konservatorių partijos parlamentarų, įskaitant penkis vyriausybės ministrus, pasisako už „Brexit“. Pagal BBC tyrimą, 142 parlamento toriai agituos už pasilikimą ES, o 68 dar neapsisprendė. Abi stovyklos tęs kampaniją iki pat referendumo birželio 23 dieną.

Nors visi kalba apie „Brexit“, niekas nepasako, kas tiksliai tuomet nutiktų. Koks likimas laukia britų sutarčių su ES? Ar ir Didžioji Britanija, taip, kaip Šveicarija, diena iš dienos turės derėtis, kad sudarytų 120 dvišalių susitarimų? Ar ji įsilies į Europos ekonominę erdvę?

Kol kas nėra atsakymų į šiuos klausimus, bet viena aišku: Šveicarijos pavyzdys rodo, kad gyventi be ES galima, tik ar lengva?