Aukščiausiojo teismo teisėjo sprendimu, moteriai, kurios smegenys buvo smarkiai sužalotos ir kuri yra prijungta prie gyvybės palaikymo aparatų, leisti mirti negalima.

52 metų pacientės, byloje įvardijamos kaip M., šeima paprašė teismo leisti nutraukti dirbtinį maitinimą ir aprūpinimą deguonimi. Artimieji savo prašymą grindė tuo, kad M. kenčia didelius skausmus ir, kad „nebūtų norėjusi gyventi nuo kitų priklausomo gyvenimo“.

Valstybės paskirtas advokatas ir vietinė sveikatos apsaugos komisija šiam prašymui teisme oponavo sakydami, jog M. gyvenime vis dar yra „pozityvių elementų ir patirčių“, mat moteris nėra vegetacinėje būsenoje.

Skelbdamas savo nuosprendį, teisėjas Justice Baker‘is sakė, kad atvejis ypatingas, „iškeliantis esminius teisinio principo klausimus“.

„Tas faktorius, kad ji išlaiko normalų svorį, yra gyvybės išsaugojimo faktorius. Nors tai nėra absoliuti taisyklė, pagal teisės aktus, gyvybės išsaugojimas yra esminis principas“, - kalbėjo teisėjas.

M. smegenys buvo stipriai sužalotos prieš 8,5 metų. Moteris negali kalbėti – iš pradžių manyta, kad ji tik vegetuoja, visiškai nesuvokdama, kas dedasi aplinkui, tačiau vėlesni tyrimai nustatė „minimalią sąmoningumo būklę“ (angl. Minimally Conscious State) - tai reiškia, kad šioks toks sugebėjimas suvokti yra likęs. Šiuo metu moterimi rūpinamasi vienuose slaugos namuose Šiaurės Anglijoje.

1993 metais Lordų Rūmai (angl. House of Lords) nutarė, kad pacientai gali būti atjungiami nuo gyvybės palaikymo aparatų, jei iš to jiems jokios naudos. Nuo to laiko teisėjo nurodymu, gyvybės palaikymą nutraukti leista 43 žmonėms.

M. atvejis skiriasi, nes ji yra ne vegetavimo, o „minimalaus sąmoningumo būklėje“. Byla teisininkų ir ekspertų jau pakrikštyta riboženkliu kitose su šia medicinine būkle susijusiose bylose.

Parengta pagal bbc.co.uk informaciją