Jei daugelio įsiskolinusių šalių vadovai nori pamatyti, ką reiškia taupymo priemonės, jiems vertėtų apsilankyti Lietuvoje, rašo JAV dienraštis „The New York Times”. Didėjant biudžeto deficitui, dėl kurio šaliai kilo bankroto grėsmė, Lietuva 30 proc. sumažino viešąsias išlaidas – valstybės tarnautojų atlyginimus apkarpė nuo 20 iki 30 proc. ir 11 proc. sumažino pensijas. Net premjero Andriaus Kubiliaus alga sumažėjo 45 proc.

Lietuvos vyriausybė taip pat padidino mokesčius už įvairias prekes. Pelno mokestis nuo 15 proc. padidėjo iki 20 proc. (nuo 2010 m. jis vėl sumažintas iki 15 proc. –DELFI), pridėtinės vertės mokestis (PVM) nuo 18 proc. pakilo iki 21 proc.
Pensininkai sumažėjus pensijoms užplūdo labdaringas valgyklas, nedarbas nuo vienaženklio skaičiaus šoktelėjo iki 14 proc., o ir taip silpna ekonomika pernai susitraukė 15 proc.

Įdomiausia tai, rašo „The New York Times” žurnalistas Landonas Thomas Jr., kad griežtų taupymo priemonių imtasi šykščiai palaikant profesinėms sąjungoms ir opozicinėms partijoms. Kaip rašoma, Lietuva vis dar susiduria su paprastų žmonių protestų, kaip tai įvyko Graikijoje, Ispanijoje ir Britanijoje, grėsme.
Žinoma, A. Kubilius sulaukia daug kritikos tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Taupymo priemonės, kurių recesijos įkarštyje ėmėsi vyriausybė, prieštarauja ekonominei Keinso teorijai, pagal kurią kovojant su ekonominiu nuosmukiu reikia didinti vartojimą. Tokį kelią pasirinko dauguma šalių.

Bet A. Kubilius su savo komanda tvirtina, jog biudžeto deficitui sudarant 9 proc. bendrojo vidaus produkto, litui esant pririštam prie euro, o tarptautinėms vertybinių popierių rinkoms nenorint skolinti Lietuvai, vyriausybė neturėjo kito pasirinkimo – tik parodyti visam pasauliui, kad Lietuva pati gali vykdyti vidinę devalvaciją, mažindama viešąsias išlaidas, atkurdama konkurencingumą ir vėl sulaukdama geranoriškumo iš vertybinių popierių rinkų.
Kita motyvacija – prisitaikyti prie euro zonos, prie kurios Lietuva tikisi prisijungti iki 2014 m., reikalavimų.

Praėjusią savaitę interviu A. Kubilius teigė, kad norint sėkmės svarbiausia – greita komunikacija.
„Būtinas dialogas su socialiniais partneriais ir reikia kuo greičiau imtis sudėtingiausių mažinimų, – sakė Lietuvos premjeras. – Sakiau jiems, tai istorija. Reikia dabar apsispręsti, kaip nori būti aprašytas istorijos vadovėliuose.“
Išgyveno „burbulo” sprogimą

Lietuva, kaip Latvija, Estija, šį dešimtmetį išgyveno bankų ir nekilnojamojo turto sektoriaus sukeltą bumą. Suklestėjus statybų sektoriui ir dėl žemų palūkanų kilo nekilnojamojo turto bumas. Daugelis lietuvių pasiėmė paskolas su mažomis palūkanomis užsienio valiuta.
Prasidėjus krizei, ėmė kristi būstų kainos, todėl nekilnojamojo turto rinkos augimas sustojo. Labai greitai tūkstančiai žmonių prarado darbus ir nebeišgalėjo išsimokėti skolų.

Tai paveikė gyventojų psichologinę būseną. Šalyje, kurioje savižudybių rodiklis (35 iš 100 tūkst.) ir taip vienas iš didžiausių Europoje, jų skaičius dar padidėjo, sako Lietuvos ekspertai.
Jaunimo psichologinės pagalbos centro duomenimis, praėjusiais metais beveik dukart (nuo 750 iki 1400) išaugo skaičius žmonių, kurie skambino į Jaunimo liniją ir guodėsi, kad esantys ties savižudybės slenksčiu.

Kita Lietuvos pusė
Vienos iš didžiausių Lietuvos profesinių sąjungų „Solidarumas“ pirmininkė Aldona Jašinskienė apie sunkią padėtį šalyje žino ne tik kaip profesinės sąjungos vadovė, bet ir iš asmeninės patirties.
Daugiau nei metus iš savo algos ji kas mėnesį mokėjo 2 300 litų (apie 900 dolerių) už savo 40 m. sūnaus, kuris prarado darbą statybų sektoriuje, nekilnojamojo turto kreditą.

A.Jasinskienė sako, kad sūnaus psichinė sveikata pablogėjo, jis pykstasi su žmona, o jų keturių asmenų šeima triskart per dieną valgo vien bulves.
Dabar, kai jos pačios pensija sumažinta, ji turi kažkokiu būdu pragyventi pati ir išlaikyti savo anūkę, gaudama vien 300 litų.
Nors A.Kubilius nurodo teigiamus ženklus: atsinaujinantį augimą, pilnas žmonių kavines Vilniuje ir pagerėjusį kredito agentūrų įvertinimą, tačiau iš savo pozicijos A. Jasinskienė nemato pagerėjimo.
„Jis pasakoja jums pasaką, – teigia ji. – Bedarbystė vis didėja.“

Užsienis kritikuoja, vietiniai – gyvena
Tačiau dėl griežtų priemonių Lietuva sulaukė užsienio šalių kritikos. „Vidinės devalvacijos strategija galėtų būti sėkminga, siekiant trumpalaikės stabilizacijos, tačiau kokia kaina?“, – klausė Charlesas Woolfsonas, darbo studijų profesorius iš Glazgo universiteto, kurio specializacija – Baltijos šalys.

Profesorius Ch. Woolfsonas nurodo, kad vis gilėjantis socialinis susvetimėjimas Lietuvoje sukėlė didžiausią emigracijos bangą nuo 2004 m., kai šalis įstojo į Europos Sąjungą.
„Tuomet tai buvo viltį turinčių žmonių migracija, – sakė jis. – Dabar tai nusivylusiųjų migracija.“
88-erių pensininkas, buvęs elektrikas Mečislovas Žukauskas išgyveno Antrąjį pasaulinį karą, sovietinę okupaciją, neseniai mirė jo žmona. Jis ramiai žiūri į tai, kad jam sumažinta pensija.
„Vyriausybė daro tai, ką nori, – sakė jis. – Mes nieko negalime padaryti.“