Seniausio pasaulyje kelionių operatoriaus „Thomas Cook“ griūtis skaudžiai smogė turizmo rinkai – poilsiautojai neteko atostogų, Graikijos ir Turkijos viešbučiai kalba apie milžiniškus nuostolius, britai skyrė šimtus milijonų eurų papildomiems skrydžiams, kad kitose šalyse įstrigę keliautojai būtų sugrąžinti namo. Kelionių gigantui savo lėktuvus nuomojo ir dvi su Lietuva susijusios bendrovės – Lietuvos aviacijos įmonė „Avion Express“ ir Gediminui Žiemeliui priklausanti Latvijos „SmartLynx“. Kaip „Thomas Cook“ žlugimas atsilieps joms?

„Avion Express“ ieško naujų klientų

Žlugus kelionių milžinui „Thomas Cook“, svarbaus savo partnerio neteko Lietuvos aviacijos įmonė „Avion Express“. Bendrovė britų kelionių operatoriui šį sezoną nuomojo 7 orlaivius iš parke turimų 22 „Airbus A320“ šeimos tipo lėktuvų.

„Avion Express“ teikia ACMI (lėktuvo nuomos su įgula, technine priežiūra ir draudimu) paslaugas – reguliarius arba užsakomuosius skrydžius vykdo užsakovų oro linijų vardu. „Thomas Cook“ grupės įmonių (taip pat ir jai priklausančios oro linijų bendrovės „Thomas Cook Airlines“ Ltd.) žlugimas yra skaudi netektis visai aviacijos bendruomenei bei milijonams „Thomas Cook“ klientų visame pasaulyje.

Aviacijos rinka yra labai dinamiška, ir šis atvejis parodo, kaip svarbu bendrovėms prisitaikyti prie kintančios verslo aplinkos“, – 15min komentavo „Avion Express“ rinkodaros ir komunikacijos vadovė Karolina Rakštytė.

Kelionių operatoriaus žlugimas aiškinamas tuo, kad 178 metus veikęs gigantas nespėjo paskui besikeičiančią turizmo rinką – dabar vis daugiau kelionių perkama internetu, esant pigių skrydžių oro linijoms keleiviai yra jautrūs kainų pokyčiams.

„Thomas Cook Airlines“ buvo vienas seniausių „Avion Express“ klientų – su jais dirbta nuo 2014 m., aiškino K.Rakštytė. „Finansiniu atžvilgiu „Thomas Cook“ žlugimas mums, kaip kompanijai, reiškia negautas pajamas, nes su šiuo partneriu buvome sudarę tiek sezoninių, tiek ilgalaikių sutarčių“, – teigė ji.

Lietuvių įmonė britams šio vasaros sezono (balandžio–spalio mėnesiais) metu buvo išnuomojusi 7 orlaivius su pilotais. Jais keliautojai buvo skraidinami į Graikiją, Kanarų salas, Turkiją, Bulgariją.

Kol kas lėktuvai darbo turi – „Avion Express“ prisijungė prie britų valdžios organizuojamos savo šalies piliečių repatriacijos. JK vyriausybė ir šalies Civilinės aviacijos administracija pirmadienį pradėjo Operaciją „Matehornas“, per kurią pusantro šimto tūkstančių atostogautojų parskraidinami atgal į Jungtinę Karalystę. „Pagal turimą sutartį ši programa truks iki spalio 4 d. Pagal aplinkybes ji gali būti pratęsta kelioms dienoms“, – aiškino K.Rakštytė.

„Šiuo metu jau ieškome naujų klientų, kuriems, pasibaigus Jungtinės Karalystės keleivių grąžinimo programai, galėtume išnuomoti atsilaisvinusius lėktuvus kartu su pilotais“, – teigė „Avion Express“ atstovė.

Žiemos sezonui buvo sutarta, kad „Thomas Cook Airlines“ lietuviai išnuomos du lėktuvus. „Šiuo metu šiems lėktuvams ir įguloms taip pat ieškome naujų komercinių projektų“, – teigė K.Rakštytė.

Anksčiau „Avion Express“ dirbo ir su „Condor“ – Vokietijos oro bendrove, priklausančia „Thomas Cook“. Šį sezoną vokiečiams išnuomotų lėktuvų nebuvo. „Thomas Cook Airlines nutraukus veiklą, ACMI paslaugas toliau teikiame esamiems klientams – „Onur Air“, „SunExpress“, „Norwegian“, – teigė K.Rakštytė.

Nauda iš „Boeing 737 MAX“ skrydžių sustabdymo

Daugiau nei 10 metų dirbanti lietuvių „Avion Express“ dar kol kas vertina, kokias finansines pasekmes jiems atneš „Thomas Cook“ griūtis.

„Taip pat šiuo metu atliekame kitų su ankstyvu sutarčių nutraukimu susijusių potencialių nuostolių įvertinimą. Nepaisant to, manome, kad „Thomas Cook“ žlugimas ilgalaikėms mūsų įmonės perspektyvoms ir ilgalaikei strategijai reikšmingos neigiamos įtakos neturės“, – tikino K.Rakštytė.

Praėję metai „Avion Express“ buvo pelningi. Išaugo orlaivių skaičius, lėktuvai išskraidė rekordinius 52 500 valandų, metų pelnas siekė 3,510 mln. Eur. Tiesa, 2017 m. bendrovė skaičiavo 10,419 mln. Eur grynojo pelno.

Šiemet įkurta ir nauja įmonė Maltoje – „Avion Express Malta“. Šiemet bendrovei daugiau darbo atsirado ir dėl „Boeing“ problemų. Orlaivių „Boeing 737 MAX“ skrydžiai visame pasaulyje buvo sustabdyti 2019 metų kovo mėnesį. Tokios priemonės buvo imtasi po dviejų per kelis mėnesius šio modelio orlaivių katastrofų.

Oro linijoms, kurios turėjo „737 MAX“, staiga prireikė naujų orlaivių, kad įvykdytų suplanuotus skrydžius. Dalis jų dėl lėktuvų nuomos kreipėsi į „Avion Express“. Birželio mėnesį K.Rakštytė „The Wall Street Journal“ sakė, kad darbuotojai dirbo dieną ir naktį, kad atsakytų į visus prašymus.

Dėl tebesitęsiančių „737 MAX“ bėdų ACMI sąlygomis dirbančioms bendrovėms neturėtų kilti daug problemų surasti naujų klientų. CNN šią savaitę kalbinti ekspertai teigė, kad rinkoje neturėtų būti orlaivių pertekliaus, nes paklausa šiandien ir kitiems metams yra didesnė nei pasiūla.

Latvijoje skrydžių kompaniją „SmartLynx“ turintis G.Žiemelis 15min teigė, kad šie metai buvo neplanuotai apkrauti. „ Vienam ACMI lėktuvui – vidutiniškai dvi užklausos. Todėl aviakompanijos net ir samdydamos ACMI dalį reisų vis tiek atšaukia“, – teigė jis.

Kada „737 MAX“ vėl bus leista skraidyti – neaišku. „Boeing“ kalba, kad geriausiu atveju šie orlaiviai gali grįžti ketvirto ketvirčio pradžioje, tačiau daugiausia šių orlaivių naudojanti „Southwest Airlines“ iš savo skrydžių tvarkaraščių „737 MAX“ yra išbraukusi dar ir sausio mėnesį. Prognozuojama, kad „737 MAX“ sugrįžimas gali prasidėti kitų metų pirmąjį ketvirtį.

Net jeigu „737 MAX“ jau ir bus leidžiama kilti, rinkoje staiga per daug lėktuvų neturėtų atsirasti. „Lėktuvų pristatymo dėl „737 МАХ“ sertifikato sustabdymo grandininė reakcija bus jaučiam dar 12–18 mėnesių po sertifikato atnaujinimo“, – teigė G.Žiemelis.

Jo teigimu, aktyvūs ACMI paslaugos teikėjai su savo pasiūla gimdo ir paklausą, todėl G.Žiemelis prognozavo, kad sezoninėms kryptims ilgainiui aviakompanijos naudos daugiau ACMI orlaivių tam, kad išvengtų nuostolių dėl lėktuvų vėlavimų, pilotų streikų ir kitų dalykų, kurių suplanuoti neįmanoma.

„Svarbu pažymėti, kad kitos aviakompanijos keleivius skraidinančios ACMI bendrovės nepapuola po keleivių kompensacijų įstatymais E261“, – pridūrė jis. Tačiau ateitis gali būti nebūtinai optimistinė.

„Mano asmeninė prognozė – maždaug už 2 metų tik didelės ir stabilios ACMI bendrovės išgyvens, ir tame sektoriuje taip pat bus bankrotų, nes per didelė paklausa pagimdo trumpalaikės paklausos sprogimą“, – teigė G.Žiemelis.

„Thomas Cook“ orlaivių likimas

Prieš žlugimą „Thomas Cook“ turėjo 34 orlaivius. Beveik visi jų – nuomoti (arba vien lėktuvai, arba pagal ACMI modelį). Pačiai bendrovei priklausė tik trys orlaiviai – ir seniausi iš visų. Nuomoti lėktuvai po bendrovės griūties grįžo jų savininkams – tarp jų ir su Lietuva susijusioms bendrovėms.

„Thomas Cook“ turėti trys orlaiviai „Airbus A330-200“ tapo kreditorių nuosavybe, aiškina „Simple Flying“. Koks bus jų likimas, priklausys nuo kreditorių. Tikėtina, kad bus siekiama juos parduoti kaip įmanoma grečiau. Visgi turint omenyje jų amžių, nebus lengva tai padaryti. Maždaug 20 metų senumo orlaiviai nors ir puikiausiai gali toliau skraidyti, jų darbo dienos eina į pabaigą.

Gali būti, kad jais susidomėtų orlaivių nuomos bendrovė, jeigu būtų tikra, kad turi jiems klientą. Tad jie galėtų vėl į orą pakilti kitoje rinkoje – tikėtina, besivystančioje, o ne Europos. Visi trys „Thomas Cook“ lėktuvai yra likę Mančesterio oro uoste.