,,Palaimink, Dieve, mus, Lietuvos vaikus, ir kiekvieno mūsų balsą te išgirsta žemė ir dangus. Palaimink, Dieve, mus, Motinos kalba, nes visiems mums vieną kraują davė Lietuva“ – skambėjo Leonido Abariaus ,,Dieve, laimink Lietuvą“ dainos žodžiai Londono lietuvių lūpose, žygiuojant eitynėse į Vingio parką, į baigiamąjį dainų šventės koncertą - ,,Tūkstančio aušrų dainos Lietuvai“.

Aukščiau cituotos dainos žodžiai liepos 1–6 dienomis suvienijo Vilniuje vykusios Tūkstantmečio dainų šventės dalyvius, atvykusius iš daugybės šalių: Kanados, Švedijos, Belgijos, Islandijos, Brazilijos, Airijos, Ukrainos, Rusijos, Australijos ir kt. JK lietuviams atstovavo du kolektyvai – folklorinis ansamblis „Saduto“, dalyvavęs ansamblių dienoje, ir lietuvių krikščionių bažnyčios Londone mišrus choras ,,Gausa“. Šis prieš gerą pusmetį susikūręs choras Tūkstantmečio dainų šventei ruošėsi labai atsakingai. „Kelis mėnesius vyko intensyvios repeticijos, turėjome paruošti dainų šventės programoje numatytas dainas, paskui padarėme vaizdo ir garso įrašą, kurį siuntėme Lietuvos išeivijos chorų atrankos komisijai. Ir mūsų choras buvo pakviestas į Dainų šventę“, - prisiminė choro vadovė Rita Gužauskienė. Ji sakė, kad choras buvo gražiai priimtas, visi apgyvendinti viešbutyje. „Mus priėmė šiltai ir maloniai“, - sakė choro vadovė. Tai buvo pirmoji choro koncertinė kelionė į gimtąją Lietuvą.

Šventė prasidėjo eitynėmis iš Gedimino prospekto. Čia išsirikiavo visi chorai su Lietuvos miestų arba šalių, iš kurių jie atvyko, vėliavomis. Buvo keista, bet kartu ir labai gera girdėti, kaip nepažįstami žmonės, pamatę Didžiosios Britanijos vėliavėles, sušukdavo: ,,Sveikinimai Londono lietuviams“, ,,Grįžkite į Lietuvą“, ,,Kada grįšite?“. O choristai savo ruožtu skanduodami negailėjo ,,Linkėjimų iš Londono“, neužmiršdami pasakyti ,,Ačiū gimtine.“ „Buvo labai miela, nes dar išvakarėse kalbėjom ir svarstėm, kaip būsim sutikti, ir sakėm, kad tik kokiu pomidoru į galvą negautume, o iš tikrųjų pajutom šilumą. Iš mūsų irgi sklido šiluma“, – pasakojo R.Gužauskienė.

Dainų šventės koncerto finale skambėjo jau kelių kartų dainuojamos, iki širdies gelmių jaudinančios ,,Kur bėga Šešupė“, ,,Viena šeima – viena tauta“, ,,Ant Vilniaus kalvų“, ,,Lietuviais esame mes gimę“, ,,Tėvyne dainų ir artojų“, ,,Kur giria žaliuoja“, ,,Lietuva brangi“ dainos. Choras ,,Gausa“ priklausė išeivijos chorų kategorijai ir šventės programoje iškilmingai prisijungė finalinėje dalyje prie daugiau kaip 10 tūkst. dainininkų. Šventės dalyvius sveikino Lietuvos Respublikos prezidentas Valdas Adamkus, kaimyninių šalių vadovai. Taip pat buvo pakviesti garbingi svečiai ir karaliai. Kartu su chorais dainavo žymūs Lietuvos atlikėjai: Marijus Mikutavičius, Česlovas Gabalis, Povilas Meškėla ir solistai - Gintarė Jautakaitė, Vytautas Juozapaitis. Šventės organizatoriai pasistengė sukurti ypatingą nuotaiką – nuo scenos stogo ant dainuojančių choristų leidosi tūkstančiai baltų, iš popieriaus išlankstytų balandžių, per rankas buvo leidžiamos Lietuvos vėliavos spalvų kasos. Kelis kartus tūkstantinė minia skandavo žodį ,,Lietuva“...

,,Gausos“ choristai, pirmą kartą išvykę svetur, mėgavosi kiekviena diena. Drauge ėjo į repeticijas, kartu leido laisvą laiką. Pasitaikęs geras oras kvietė pasivaikščioti po senamiestį, aplankyti ,,Vichy“ vandens paraką, o vakare drauge linksmai pasišokti. Daina niekad nesitraukė iš lūpų. Net ir vėlų vakarą einant Vilniaus gatvėmis buvo nebaisu, nes skambėjo daina. Gal ir ne veltui eitynėms buvo sugalvotas toks šūkis – ,,Mes visada su daina – GAUSA!“ Praleistas laikas drauge leido daugiau pabendrauti vieniems su kitais, geriau pajusti draugiško kolektyvo dvasią.

Choro vadovė R.Gužauskienė labai džiaugėsi šia kelione. Ji sakė: ,,Tai istorinis įvykis, garbingas pasirodymas, kuris sutampa su Lietuvos tūkstantmečiu. Tai, kad atvyko lietuvių chorai iš įvairių pasaulio vietų, rodo, kad mes išties dainingas kraštas ir lietuviai dainuoja bet kurioje pasaulio šalyje. Kur bebūtų atsidūręs, lietuvis ieško lietuvio ir kuria bendruomenes, o jei yra bendruomenė, gimsta ir daina. Džiaugiuosi, kad mes irgi turėjome galimybę būti šioje svarbioje ir iškilmingoje šventėje.“

Choristei Daliai ši dainų šventė nebuvo pirmoji, tačiau ji pabrėžė, kad šį kartą viskas buvo kiek kitaip: ,,Jau kelerius metus niekur nemuzikavau. Tas džiaugsmas dainuoti drauge su keliais tūkstančiais privertė per kūną bėgioti šiurpuliukus, o skambančios dainos iš tiesų jaudino. Smagu buvo išvysti ir prieš kelerius metus Lietuvoje lankytų chorų ir orkestrų vadovus bei senus draugus. Buvo gera, kad ir aš esu čia, kad dainuoju su savo naujuoju kolektyvu. Dar ilgai prisiminsiu šią išvyką.“ Kitiems „Gausos“ choristams tai buvo nauja patirtis – jie šioje šventėje dainavo pirmą kartą.

Šventės organizatorių duomenimis, į baigiamąjį dainų šventės koncertą atėjo 15–20 tūkst. žiūrovų. Šešias dienas vykusi šventė sutraukė daugiau nei 40 tūkst. dalyvių. Pirmoji dainų šventė įvyko 1924 metais. Lietuvių, latvių ir estų dainų šventės UNESCO nutarimu yra įtrauktos į žodinio ir nematerialaus paveldo šedevrų sąrašą.

Sandra Tamošiūnaitė