Pastarosiomis dienomis anglų žiniasklaida šalį baugina galima tymų epidemija, o Velse driekiasi norinčiųjų pasiskiepyti eilės. Ar ši grėsmė reali ir kaip tai gali paveikti Anglijos lietuvius, Anglija.lt klausė Londono klinikoje dirbančios gydytojos Valdos Darginavičienės.

Londone epidemijos grėsmė – didelė

Gąsdinimai tymų (angl. measles) epidemijos, kurios židinys yra Pietų Velse, išplitimu į kitas Jungtinės Karalystės vietas tęsiasi pora savaičių. Praėjusią savaitę sergančiųjų buvo užregistruota daugiau kaip 800, o prieš kelias dienas galimai nuo tymų mirė 25-erių metų vaikinas. Pranešama, kad Londonas yra itin didelėje rizikos zonoje ir nepasiskiepijusiems siūloma kreiptis į šeimos gydytoją dėl MMR vakcinos nuo tymų, kiaulytės ir raudonukės.

Portalą Anglija.lt konsultavusi klinikos „Palmers Green“, įsikūrusios Londone, pediatrė Valda Darginavičienė įspėja, kad protrūkio išplitimo grėsmė – reali. „Tymų protrūkis Pietų Velse gali plisti ir į kitas Britanijos vietas, o labiausiai į Londoną ir į šiaurines sritis“, – sako V. Darginavičienė. „Sumažėjus bendram imunizacijos lygiui šalyje, imlumas šiai infekcijai labai padidėja. Epidemijos grėsmė tikrai reali, jei nebus imamasi priemonių“.

Kaip Jungtinė Karalystė atsidūrė tokioje situacijoje? Gydytoja aiškina, jog apie 2000-uosius metus, pasirodžius informacijai, kad skiepas nuo tymų, kiaulytės ir raudonukės – MMR (angl. measles, mumps, rubella) gali sukelti nervų sistemos susirgimą – autizmą, žmonės pradėjo mažiau skiepytis šia vakcina, taip pat vengė skiepyti vaikus. „Tačiau tai buvo klaidinga informacija, nes atlikus mokslinius tyrimus, šis faktas nebuvo įrodytas“, – teigia Anglija.lt pašnekovė.

Praėjus dešimčiai metų, vaikai, kurie tuo metu nebuvo paskiepyti, dabar lanko ugdymo įstaigas. „Šiuo metu yra periodas, kai aplinkoje labai sumažėjo gavusių šį skiepą vaikų ir dėl to atsirado didelis imlumas šiai infekcijai. Tuo laikotarpiu Londone buvo paskiepyta tik apie 50 proc. vaikų, kuriems priklausė pasiskiepyti pagal skiepų kalendorių“, – aiškino V. Darginavičienė ir pridūrė, kad Londone grėsmė itin didelė vien dėl to, kad čia – didžiausia migracija, daug žmonių keliauja, atvyksta nauji gyventojai, o jiems pasiskiepyti yra „tikrai ne pirmo būtinumo reikalas“.

Lietuviams – patikrinti skiepų knygelę

Pasak 29-erių metų darbo stažą turinčios gydytojos, skiepai nuo tymų, kiaulytės ir raudonukės yra skiriami kiekvienoje šalyje, tik šiek tiek skiriasi amžius, kada vaikas gauna šį skiepą. Gydytoja nuramino lietuvius, atvykusius gyventi į Angliją – jie ir jų vaikai turėtų būti paskiepyti. „Tai priklauso nuo šalyje priimto skiepų kalendoriaus. Lietuvoje skiepijami 15–18 mėnesių kūdikiai, ir tuomet pakartotinai skiepijami šešerių metų vaikai, arba, jei nebuvo paskiepyti – 12 metų vaikai. Anglijos skiepų kalendorius yra visiškai toks pat. Jei vaikai skiepijami laiku pagal amžių, „tai atsiranda imunitetas ir pavojaus susirgti šia liga, ypač sunkesne forma su komplikacijomis, nėra“, – aiškino V. Darginavičienė.

„Žmonės turėtų patikrinti savo skiepų knygeles, kurias atsivežė iš Lietuvos arba kitos šalies, peržiūrėti raudonas vaikų sveikatos knygutes ir pasitikrinti, ar yra toks skiepas – MMR“, – patarė gydytoja ir pridūrė, kad „Palmers Green“ klinikoje MMR skiepai neatliekami, čia lietuviai kreipiasi dėl susirgimų, apžiūros ir gydymo.

Geriausia apsauga – skiepas

Pasak trejus metus Anglijoje dirbančios gydytojos, apie 70 proc. tymų atvejų – vaikų iki 18 metų, o dažniausiai – iki penkerių metų. „Kuo mažesnis vaikas, tuo gali būti sunkesnė ligos eiga. Rečiausiai serga 4–6 mėnesių vaikai, nes gauna imunitetą iš mamos. Liga užsikrėsti galima oro lašeliniu būdu ir per kontaktą su sergančiuoju, o užsikrėtimo pikas yra vėlyva žiema ir pavasaris“, – ligą apibūdino Valda Darginavičienė.

Gydytoja Anglija.lt pasakojo, jog pradiniai ligos požymiai yra sloga, sunkus, sausas ir dirginantis kosulys, gerklės skausmas, karščiavimas ir nepūlingas akių gleivinės uždegimas. Tai tęsiasi 3–4 dienas, paskui atsiranda svarbus ligos požymis – Kopliko dėmės. Tai balti, maži, grūdelio tipo pažeidimai burnos gleivinėje ties apatiniais krūminiais dantimis. Paskui liga pereina į kitą fazę – kūno išbėrimas. „Išbėrimas atsiranda 5–7 ligos dienomis ant veido ir išplinta į kitas kūno vietas, tęsiasi 6–8 dienas. Kuo mažesnis vaikas ar nusilpęs žmogaus imunitetas, tuo didesnė tikimybė, kad gali išsivystyti komplikacijos. Paprastai jos vystosi 10–14 susirgimo dienomis. Galimos komplikacijos yra vidurinės ausies uždegimas, apatinių kvėpavimo takų infekcijos, encefalitas, galimas net apkurtimas. Kai ligos komplikuojasi į encefalitą, mirtingumas didžiausias“, – vardijo gyd. V. Darginavičienė.

Nuo šios ligos apsisaugoti geriausiai padeda skiepai. Kiekvienas žmogus turi savo šeimos gydytoją, taigi turi kreiptis į jį ir, jei skiepas neatliktas, pasiskiepyti.

MMR skiepai suaugusiesiems:
· Britų Nacionalinė sveikatos apsaugos tarnyba NHS (angl. National Health Services) pataria ir suaugusiesiems nelikti abejingiems galimam epidemijos protrūkiui.
· MMR vakcina skiepijamos moterys, planuojančios pastoti, jei nebuvo anksčiau skiepytos. Taip pat žmonės, gimę 1970–1990 metais, gali būti paskiepyti, tik ne visa vakcina nuo visų trijų ligų.
· NHS siūlo pasitikslinti, ar buvo skiepas, ar ne, pas šeimos gydytoją. Jei abejojama ir nėra jokio įrašo apie atliktus skiepus, NHS pataria pasiskiepyti – antra vakcina žalos nepadarys.

Kaip veikia MMR skiepai?
· MMR vakcina yra lengva tymų, kiaulytės ir raudonukės virusų versija. Organizmo imuninė sistema ima gaminti antikūnus prieš tymus, kiaulytę ir raudonukę.
· Vėliau, jei vaikas ar suaugusysis kontaktuoja su užsikrėtusiuoju šia liga, imuninė sistema atpažįsta virusą ir nedelsiant gamina antikūnus, kovojančius su vienu iš virusų.
· NHS tikina, kad neįmanoma, kad žmogus, neseniai paskiepytas šia vakcina, užkrėstų šiuo kuriuo nors iš trijų virusu kitus.
· Skiepų šalutiniai poveikiai dažniausiai būna trumpalaikiai, kai parausta ar patinsta skiepijimo vieta. Kartais vaikams pasireiškia silpni ligų, nuo kurių skiepijama, simptomai.

Jolanta Terminaitė