Visuomenę kovoti su šešėline rinka pranešant apie nelegalios prekybos taškus internetu skatins projekto „Lietuva be šešėlio“ iniciatoriai. Sukurtame tinklapyje www.beseselio.lt kiekvienas šalies gyventojas gali anonimiškai pranešti apie pastebėtą nelegalios prekybos židinį, nurodydamas jo vietą ir prekybos tipą (alkoholis, cigaretės, kuras). Tai pirmas Lietuvoje tokio pobūdžio projektas, kuriuo į kovą su nelegalia prekyba tiesiogiai skatinama įsitraukti visuomenė.

www.beseselio.lt piliečių nurodyta informacija apie nelegalios prekybos taškus bus perduodama iniciatyvą palaikančiai policijai, kuri gautą medžiagą nagrinės įstatymų numatyta tvarka.

Nelegalios prekybos vietos, apie kurias greitai ir nesudėtingai tinklapyje praneš piliečiai, bus žymimos žemėlapyje – kiekvienas, apsilankęs svetainėje, galės pamatyti, kurie šalies regionai yra labiausiai apimti „šešėlio“, taip pat teisėsaugos institucijų jau uždarytų nelegalios prekybos taškų skaičių ir kt. Sistema leis kur kas lengviau išsiaiškinti nelegalios prekybos taškus, todėl unikalią platformą sukūrę projekto iniciatoriai tiki, kad bendradarbiaujant visuomenei ir policijai nelegalios prekybos problemą pavyks spręsti žymiai efektyviau.

Iniciatyvą įtraukti visuomenę į kovą su šešėline prekyba ir didinti nepakantumą nelegalioms prekėms palaiko Europos Komisijos narys, atsakingas už finansinį programavimą ir biudžetą, Algirdas Šemeta.

„Valstybių narių ir bendras Europos Sąjungos biudžetas kasmet praranda 10 milijardų eurų vien dėl cigarečių kontrabandos. Tai smūgis ne tik nacionalinėms pajamoms, bet ir grėsmė legaliam verslui bei finansinė paskata sunkesniems nusikaltimams. Prieš vasarą pristatysiu Europos Sąjungos strategiją kovai prieš nelegalią tabako prekybą. Aš šiltai sveikinu šią Lietuvos šešėlio žemėlapio iniciatyvą kaip bendradarbiavimą kovoje su nelegalia akcizinių prekių rinka“, – sakė A. Šemeta.

Iniciatyvos kūrėjų nuomone, svetainė padės susidaryti aiškesnį vaizdą apie šešėlinės prekybos situaciją Lietuvoje – jos paplitimą, pobūdį ir dinamiką. Projekto svetainėje taip pat galima realiuoju laiku matyti, kiek pinigų dėl šešėlinės ekonomikos praranda Lietuvos biudžetas. Vien per 2013 metus ši suma spėjo perkopti 400 milijonų litų ribą.

Pasak projekto atstovo Kęstučio Kupšio, juo siekiama paskatinti visuomenės narius pačius prisijungti prie nelegalios prekybos problemos sprendimo.

„Norime paskatinti visuomenę realiai suvokti nelegalios prekybos mastą ir jos žalą, didinti piliečių sąmoningumą ir nepakantumą nelegalioms prekėms. Turime suprasti, kad mūsų ekonominė gerovė, gyvenamos aplinkos saugumas priklauso ir nuo mūsų pačių netolerancijos nusikalstamai veiklai“, – sakė vienas iš platformos kūrėjų.

Projektą palaikančio visuomeninių iniciatyvų „Baltosios pirštinės“ ir „Darom“ bendraautoriaus Tado Langaičio nuomone, visuomenė turi suvokti, kad nusikalstamos veiklos stabdymas nėra vien valstybinių institucijų reikalas.

„Norėdami gerovės savo aplinkoje, neretai esame linkę perkelti šią naštą kitiems – valdžiai, įvairioms institucijoms, o kartais tiesiog tikimės, kad problema mūsų nepalies. Nelegalios prekybos problema neišsispręs savaime, tad pirmiausia, ką galime padaryti – netoleruoti ir pranešti apie jos buvimą“, – sakė T. Langaitis.

Šešėlinės ekonomikos dalis Lietuvoje šiuo metu siekia 30 procentų ir tai yra didžiausias lygis Europos Sąjungoje kartu su Bulgarija ir Rumunija. Projekto iniciatorių skaičiavimais, dėl šešėlinės akcizinių prekių rinkos kiekvienas Lietuvos mokytojas kasmet netenka apie 28 tūkstančius litų, kiekvienas pensininkas – apie 3 tūkstančius litų.