„Turiu konstatuoti, kad Europa yra vieninga saugumo, teisingumo ir teisės viršenybės klausimais. Iš principo atsižvelgta į visus Lietuvos reikalavimus. Į visus Lietuvos interesus atsižvelgta raštiškai“, – sekmadienį po susitikimo su trimis kolegomis pranešė užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas.

Anot jo, susitikimas Vilniuje parodė, kad 27 ES šalių solidarumas nėra tuščias žodis, kad gali būti atsižvelgta ir į mažų valstybių interesus.

„Pirmą kartą ES turi vieningą nuomonę dėl naftotiekio „Družba“, derybų sėkmė tiesiogiai susieta su tiekimo „Družba“ atnaujinimu“, – tvirtino P. Vaitiekūnas. – „Raštiškai įsipareigota per derybas su Rusija kelti klausimus dėl Sausio 13-osios bei Medininkų įvykių ir kaltininkų dėl šių įvykių, pagalbos tremtiniams, grįžtantiems į tėvynę. Įšaldytų konfliktų Gruzijoje ir Moldovoje sprendimas susietas su sėkminga derybų su Rusija pabaiga.“

Tačiau P. Vaitiekūnas pripažino, kad „po šių pokalbių reikės tęsti derybas dar su 23 valstybėmis, ir tikiuosi, kad (ES ir Rusijos derybų) mandatas bus patvirtintas kitame tarybos posėdyje“.

ES pirmininkaujančios Slovėnijos užsienio reikalų ministras Dimitrijus Rupelis per spaudos konferenciją sakė esąs patenkintas pokalbiu. Anot jo, išsiaiškinti visi nesutarimai ir pasiektas kompromisas.

„Visos Europos šalys, ES narės supranta Lietuvos poziciją. Ir man nesunku pasakyti, kad aš suprantu, dėl ko Lietuva nerimauja“, – teigė jis.

Švedijos užsienio reikalų ministras Carlas Bildtas patvirtino, kad visi keturi ministrai išvyksta į Tbilisį. Pirmadienį iš Vilniaus Slovėnijos, Švedijos, Lenkijos ir Lietuvos ministrai Dimitrijus Rupelis, Carlas Bildtas, Radoslawas Sikorskis ir Petras Vaitiekūnas planuoja išskristi į Gruziją. Ten prie jų dar turėtų prisidėti kolega iš Latvijos Maris Riekstinis.

Beje, Rusija ir Baltarusija nedavė leidimo Lietuvos karinių oro pajėgų lėktuvui „Spartan“ skristi per jų teritorijas.

Ministrų vizitas į Tbilisį turėtų pademonstruoti paramą europiniams Gruzijos siekiams, jos teritoriniam vientisumui ir paskatinti išlaikyti rimtį, kilus įtampai Gruzijos regionuose – Abchazijoje ir Pietų Osetijoje.

Pasveikinti užsienio reikalų ministrų sekmadienio vakarą į „Stiklių“ viešbutį buvo užsukęs prezidentas Valdas Adamkus. „Tai, kas buvo pasakyta Lisabonoje, kad Europa kalbės vienu balsu, jau nėra tik pareiškimai, tai bandoma ir įgyvendinti. Be galo džiaugiuosi, kad prie mandato prijungiami ir Lietuvai reikšmingi klausimai. Turbūt pirmą kartą tokiu lygiu bus kalbama apie Medininkų ir Sausio 13-osios bylas“, – sakė prezidentas.

Tačiau jis pripažino, kad dėl to Lietuvai dar reikės įtikinti kitas ES valstybes. „Tie, kurie abejojo, ar Lietuva iš viso turės galimybę iškelti tuos klausimus Europos lygiu, šiandien turi įsitikinti, kad mūsų pasirinkta užsienio politikos kryptis yra teisinga ir duoda pirmuosius rezultatus. Jokiu būdu nesakau, kad viskas išspręsta, bet pradžia sėkminga“, – teigė valstybės vadovas.

Kaip žinoma, praėjusią savaitę Liuksemburge vykusiame ES Bendrųjų reikalų ir išorinių santykių tarybos (BRIST) posėdyje Lietuva vienintelė iš 27 šalių nepritarė siūlymui pradėti ES ir Rusijos derybas dėl strateginės partnerystės sutarties.

Prie derybų mandato Lietuva siūlo pridėti papildomą deklaraciją dėl Gruzijos ir Moldovos, nes Rusijos veiksmai kaimyninių šalių atžvilgiu yra susiję su Lietuvos ir ES saugumu. Lietuva siūlo ES imtis iniciatyvos, kad būtų sprendžiami įšaldyti konfliktai Moldovoje ir Gruzijoje.

Energetikos deklaracijoje Lietuva nori įtvirtinti Rusijos įsipareigojimą laikytis Energetikos chartijos sutartyje numatytų reikalavimų. Rusija kviečiama aktyviau bendradarbiauti, sprendžiant energetinių išteklių tiekimo 2006 m. esą dėl prastos techninė būklės uždaryto „Družbos“ naftotiekiu atnaujinimo klausimą.

Lietuva taip pat tikisi paskatinti teisinį Rusijos bendradarbiavimą su ES šalimis kriminalinėse bylose dėl 1991 metų sausio 13-osios įvykių Vilniuje ir 1991 metų birželio 31-ąją įvykusių Medininkų žudynių, taip pat bylose dėl Rusijoje dingusių ES piliečių.

Lietuva siekia, kad prie derybų mandato būtų pridėta papildoma deklaracija dėl žalos atlyginimo asmenims, deportuotiems iš okupuotų Baltijos šalių. Paramos ištremtiems asmenims užtikrinimas buvo vienas iš Rusijos stojimo į Europos Tarybą sąlygose numatytų tarptautinių įsipareigojimų.

Jūratė Skėrytė, Alfa.lt