Vidinė devalvacija sparčiausiai vyko Baltijos valstybėse - Anglija.lt
 

Vidinė devalvacija sparčiausiai vyko Baltijos valstybėse 

Vidinė devalvacija sparčiausiai vyko Baltijos valstybėse
(alfa.lt foto)

Ketvirtąjį 2009 m. ketvirtį, lyginant su atitinkamu periodu 2008 m., dirbtos valandos darbo sąnaudos Europos Sąjungoje (ES) išaugo 2,4 proc., euro zonoje – 2,2 proc., duomenis pateikia ES statistikos agentūra „Eurostat”.

Per paskutinį 2009 m. ketvirtį išlaidos darbo valandai labiausiai mažėjo Lietuvoje (-10,8 proc.), Estijoje (-5,8 proc.), Latvijoje (-5,6 proc.) ir Slovėnijoje (-3,6 proc.). Procesą, kai išlaidos mažinamos ne devalvuojant valiutą, bet mažinant sąnaudas darbui, ekonomistai vadina vidine devalvacija.

Vidinė devalvacija leidžia atpiginti darbo jėgą ir taip vėl pritraukti investuotojus, ieškančius pigios darbo jėgos, prekės tampa konkurencingos užsienio rinkose, tačiau šio proceso metu mažėja gyventojų perkamoji galia, didėja mažas pajamas gaunančių asmenų pažeidžiamumas, auga įtampa darbo rinkoje.
Išlaidos darbo valandai skirstomos į išlaidas atlyginimui ir kitas išlaidas.

Lietuvoje išlaidos darbo užmokesčiui per metus mažėjo 11,4 proc., Latvijoje – 6,5 proc., Estijoje – 6,2 proc. Kitos išlaidos Lietuvoje mažėjo 9,3 proc., Latvijoje – 2,5 proc., Estijoje – 4,3 proc.
Primename, kad 2008 m. Lietuvoje ir Latvijoje išlaidos darbui augo po keliolika procentų.

Didžiausias metinis augimas 2009 m. IV ketv. ES užfiksuotas Bulgarijoje (11,3 proc.), Austrijoje (6,5 proc.), Lenkijoje (5,7 proc.), Čekijoje (5,4 proc.) ir Rumunijoje (5,4 proc.).

Vidinė devalvacija sparčiausiai vyko Baltijos valstybėse
(alfa.lt foto)

Ketvirtąjį 2009 m. ketvirtį, lyginant su atitinkamu periodu 2008 m., dirbtos valandos darbo sąnaudos Europos Sąjungoje (ES) išaugo 2,4 proc., euro zonoje – 2,2 proc., duomenis pateikia ES statistikos agentūra „Eurostat”.

Per paskutinį 2009 m. ketvirtį išlaidos darbo valandai labiausiai mažėjo Lietuvoje (-10,8 proc.), Estijoje (-5,8 proc.), Latvijoje (-5,6 proc.) ir Slovėnijoje (-3,6 proc.). Procesą, kai išlaidos mažinamos ne devalvuojant valiutą, bet mažinant sąnaudas darbui, ekonomistai vadina vidine devalvacija.

Vidinė devalvacija leidžia atpiginti darbo jėgą ir taip vėl pritraukti investuotojus, ieškančius pigios darbo jėgos, prekės tampa konkurencingos užsienio rinkose, tačiau šio proceso metu mažėja gyventojų perkamoji galia, didėja mažas pajamas gaunančių asmenų pažeidžiamumas, auga įtampa darbo rinkoje.
Išlaidos darbo valandai skirstomos į išlaidas atlyginimui ir kitas išlaidas.

Lietuvoje išlaidos darbo užmokesčiui per metus mažėjo 11,4 proc., Latvijoje – 6,5 proc., Estijoje – 6,2 proc. Kitos išlaidos Lietuvoje mažėjo 9,3 proc., Latvijoje – 2,5 proc., Estijoje – 4,3 proc.
Primename, kad 2008 m. Lietuvoje ir Latvijoje išlaidos darbui augo po keliolika procentų.

Didžiausias metinis augimas 2009 m. IV ketv. ES užfiksuotas Bulgarijoje (11,3 proc.), Austrijoje (6,5 proc.), Lenkijoje (5,7 proc.), Čekijoje (5,4 proc.) ir Rumunijoje (5,4 proc.).

 (Komentarų: 0)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: