Vyriausybė pirmadienį iš esmės pritarė euro įvedimo planui, kuriuo numatyta sukurti strategines, koordinacines komisijas ir darbo grupes. "Šiandien mes pasiekėme principinį sutarimą Vyriausybėje, kad tas darbas bus keliais lygmenimis vykdomas", - sakė finansų ministras Rimantas Šadžius.

Pasak jo, darbas bus atliekamas strateginiu ir koordinaciniu lygmeniu.

"Strateginiu lygmeniu euro įvedimo Lietuvoje komisija bus įvesta, kurios pirmininkas bus ministras pirmininkas. Koordinaciniame lygmenyje bus sukurta didelė darbo grupė, kuriai vadovautų finansų ministras", - teigė finansų ministras.

Pasak jo, trečiajame - ekspertiniame lygmenyje - bus sudarytos bent 6 darbo grupės. Anot R.Šadžiaus, Ūkio ministras vadovautų verslo aplinkos darbo grupei, socialinės apsaugos ir darbo ministras - vartotojų teisės apsaugos socialinių reikalų darbo grupei, teisingumo ministras - teisinių klausimų darbo grupei.

Lietuvos bankas sudarytų tris darbo grupes: grynųjų pinigų darbo grupę, Lietuvos atitikties konvergencijos kriterijams stebėsenos darbo grupę ir visuomenės informavimo darbo grupę.

Ministras teigė, kad taip pat bus padaryti pakeitimai 2005 metais patvirtintame Nacionaliniame euro įvedimo plane.

"Reikėtų pasižiūrėti tam tikras detales, sakykime, dėl terminų. Kiek laiko, kokiu būdu mes skelbsime kainas ir litais, ir eurais iki įvedimo, po įvedimo. Reikėtų apsispręsti, kaip mes keisime tuos pinigus, kiek laiko, kada, kur ir panašius techninius dalykus. Bet svarbiausia turbūt yra visuomenės informavimo strategija. Ties šituo planu teks labai stipriai padirbėti, nes šiuo metu visuomenės nuostatos bendros valiutos atžvilgiu yra pasikeitusios nuo 2006 metų", - tvirtino finansų ministras.

„Matėme keletą neigiamų pavyzdžių naujose šalyse, kurios įsivedė eurą. Tai susiję su dviem dalykais: verslui pagrindinė grėsmė buvo truputį pervertinti pajėgumus, atpigus kreditams ir kai kuriose valstybėse verslas išleido lengvesnius pinigus ne taip, kaip derėtų“, - teigė ministras.

Pasak jo, antra galima bėda įsivedant eurui – gyventojų itin bijomas kainų kilimas.

„Nesant ekonominio pagrindo kainoms kilti, turėtume sutarti su verslu. Yra numatyta pasirašyti susitarimą tarp valstybės ir verslo asociacijų, verslo įmonių laikytis tam tikrų gero elgesio taisyklių ir neprovokuoti savo veiksmai žmonių nepasitenkinimo“, - kalbėjo ministras.

Pasiteiravus ministro apie Mastrichto kriterijų atitikimą R. Šadžius teigė, kad dirbtinių priemonių imtasi nebus, o daugiausia grėsmės euro įvedimui kelianti infliacija turėtų būti pažabota nesiimant staigių veiksmų.

„Priemonių tiesiogiai valdyti infliaciją nėra. Valdžia gali imtis vykdyti fiskalinę politiką – laikytis fiskalinės drausmės, kas Lietuvoje yra apibrėžta įstatymu. Kita vertus, dalis kainų yra administruojamos valstybės ar savivaldybių. Reikia žiūrėti, kad šildymo, vandens, elektros kainos būtų ekonomiškai pagrįstos. Jei nedarysime staigių judesių šioje srityje, tai mums pavyks tai padaryti“, - teigė R. Šadžius.