"WikiLeaks": Lietuva nedramatizavo padėties prieš kruvinąją sausio 13-ąją - Anglija.lt
 

"WikiLeaks": Lietuva nedramatizavo padėties prieš kruvinąją sausio 13-ąją 

Egidijus Bičkauskas, Lietuvos atstovas Maskvoje, 1991 metų sausį, artėjant kruviniems susirėmimams prie Vilniaus televizijos bokšto, amerikiečių diplomatams tvirtino, kad padėtis Vilniuje "neturėtų būti pernelyg dramatizuojama", DELFI rašo Šarūnas Černiauskas. Tai liudija "WikiLeaks" paviešintas JAV diplomatinio korpuso dokumentas.

1991 m. sausio 3 d. iš JAV ambasados Maskvoje išsiųstas pranešimas JAV valstybės sekretoriui, kuriame aprašoma sausio įvykių preliudija - sovietų sąjungos specialiųjų pajėgų veiksmai Vilniuje ir Rygoje.

JAV diplomatai Vašingtoną tuo metu informavo apie tai, kad dėl įvykių Rygoje sunerimusi Latvijos vadovybė. Sausio 2 dieną įtampa pradėjo augti Rygoje, kur buvo užimti Spaudos rūmai, ir Vilniuje, kur sovietinės specialiosios pajėgos užėmė komunistų partijos archyvą (jį JAV diplomatai vadino partijos būstine).

Savo ruožtu Egidijus Bičkauskas didelio pavojaus dėl dramatiško posūkio, iki jo likus dešimčiai dienų, nejuto. Iš JAV diplomatų pareiškimų panašu, kad įvykių E.Bičkauskas nebuvo linkęs sureikšminti, nepaisant to, kad specialiosios pajėgos komunistų partijos būstinę Vilniuje neva užėmusios be specialiųjų pajėgų vado žinios ar sutikimo.

E.Bičkauskas svarstė, kad labiausiai tikėtina, jog smūgį Rusijos daliniai suduos ekonomine blokada ar įvesti prezidentinį valdymą, tačiau aiškino, kad Lietuvos Aukščiausioji taryba rinkosi spręsti, kokių žingsnių imtis, tačiau neplanavusi siųsti atstovų į Maskvą pokalbiui su sovietų lyderiais.

Tiesa, iniciatyvą kontaktui su Lietuvos atstovais esą parodė pati Maskva – anot „WikiLeaks“ dokumento, E. Bičkauskas buvo pakviestas į susitikimą, kurį rengė tuometis Sovietų Sąjungos lyderis Michailas Gorbačiovas, tačiau pokalbio su JAV diplomatais dieną „nežinojo, ar jam bus leista dalyvauti“.

Tuo tarpu latviai labai rimtai baiminosi dviejų galimų scenarijų - prezidentinio valdymo įvedimo nušalinant Aukščiausiąją tarybą, bei karinės jėgos panaudojimo. Dėl šios priežasties Latvijos vadovybė skridusi į Maskvą, kur Aukščiausios tarybos pirmininkas Gorbunovas susitiko su Gorbačiovu, premjeras Godmanis - su generolu Moisejevu, o kiti aukšti Latvijos pareigūnai - su vidaus reikalų ministru Pugo, rašoma "WikiLeaks" paviešintoje informacijoje.

JAV ambasada Maskvoje baiminosi kraujo praliejimo, kurio atveju diplomatai savo pranešime Vašingtoną ragino išsakyti oficialią poziciją, ragindama susiklosčiusią situaciją spręsti derybomis, nenaudojant smurto.

Galbūt situaciją Rygoje JAV diplomatai Maskvoje daugiau akcentavo nuraminti E.Bičkausko pareiškimų. Panašu, kad jie net nesitikėjo, jog 1991 m. sausio 13 d. sovietų kariuomenės tankai, šarvuočiai ir ginkluoti kariškiai, panaudodami šaunamuosius ginklus, Vilniuje šturmuos televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, o šios karinės akcijos metu metu žus 13 civilių gyventojų ir nukentės daugiau kaip 500.

Parengta pagal www.delfi.lt informaciją

Egidijus Bičkauskas, Lietuvos atstovas Maskvoje, 1991 metų sausį, artėjant kruviniems susirėmimams prie Vilniaus televizijos bokšto, amerikiečių diplomatams tvirtino, kad padėtis Vilniuje "neturėtų būti pernelyg dramatizuojama", DELFI rašo Šarūnas Černiauskas. Tai liudija "WikiLeaks" paviešintas JAV diplomatinio korpuso dokumentas.

1991 m. sausio 3 d. iš JAV ambasados Maskvoje išsiųstas pranešimas JAV valstybės sekretoriui, kuriame aprašoma sausio įvykių preliudija - sovietų sąjungos specialiųjų pajėgų veiksmai Vilniuje ir Rygoje.

JAV diplomatai Vašingtoną tuo metu informavo apie tai, kad dėl įvykių Rygoje sunerimusi Latvijos vadovybė. Sausio 2 dieną įtampa pradėjo augti Rygoje, kur buvo užimti Spaudos rūmai, ir Vilniuje, kur sovietinės specialiosios pajėgos užėmė komunistų partijos archyvą (jį JAV diplomatai vadino partijos būstine).

Savo ruožtu Egidijus Bičkauskas didelio pavojaus dėl dramatiško posūkio, iki jo likus dešimčiai dienų, nejuto. Iš JAV diplomatų pareiškimų panašu, kad įvykių E.Bičkauskas nebuvo linkęs sureikšminti, nepaisant to, kad specialiosios pajėgos komunistų partijos būstinę Vilniuje neva užėmusios be specialiųjų pajėgų vado žinios ar sutikimo.

E.Bičkauskas svarstė, kad labiausiai tikėtina, jog smūgį Rusijos daliniai suduos ekonomine blokada ar įvesti prezidentinį valdymą, tačiau aiškino, kad Lietuvos Aukščiausioji taryba rinkosi spręsti, kokių žingsnių imtis, tačiau neplanavusi siųsti atstovų į Maskvą pokalbiui su sovietų lyderiais.

Tiesa, iniciatyvą kontaktui su Lietuvos atstovais esą parodė pati Maskva – anot „WikiLeaks“ dokumento, E. Bičkauskas buvo pakviestas į susitikimą, kurį rengė tuometis Sovietų Sąjungos lyderis Michailas Gorbačiovas, tačiau pokalbio su JAV diplomatais dieną „nežinojo, ar jam bus leista dalyvauti“.

Tuo tarpu latviai labai rimtai baiminosi dviejų galimų scenarijų - prezidentinio valdymo įvedimo nušalinant Aukščiausiąją tarybą, bei karinės jėgos panaudojimo. Dėl šios priežasties Latvijos vadovybė skridusi į Maskvą, kur Aukščiausios tarybos pirmininkas Gorbunovas susitiko su Gorbačiovu, premjeras Godmanis - su generolu Moisejevu, o kiti aukšti Latvijos pareigūnai - su vidaus reikalų ministru Pugo, rašoma "WikiLeaks" paviešintoje informacijoje.

JAV ambasada Maskvoje baiminosi kraujo praliejimo, kurio atveju diplomatai savo pranešime Vašingtoną ragino išsakyti oficialią poziciją, ragindama susiklosčiusią situaciją spręsti derybomis, nenaudojant smurto.

Galbūt situaciją Rygoje JAV diplomatai Maskvoje daugiau akcentavo nuraminti E.Bičkausko pareiškimų. Panašu, kad jie net nesitikėjo, jog 1991 m. sausio 13 d. sovietų kariuomenės tankai, šarvuočiai ir ginkluoti kariškiai, panaudodami šaunamuosius ginklus, Vilniuje šturmuos televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, o šios karinės akcijos metu metu žus 13 civilių gyventojų ir nukentės daugiau kaip 500.

Parengta pagal www.delfi.lt informaciją

 (Komentarų: 0)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: