Žmonės pasiruošę mirti už Lietuvą, bet nenori mokėti jai mokesčių - Anglija.lt
 

Žmonės pasiruošę mirti už Lietuvą, bet nenori mokėti jai mokesčių 

Praėjus 20 metų po Nepriklausomybės paskelbimo žmonės tebejaučia sovietinio valdymo poveikį: jie nepasitiki kitais, kliaujasi tik savo artimaisiais, yra pasiruošę mirti už Lietuvą, bet nenori mokėti jai mokesčių, gyvena tarytum atskirai nuo valdžios.

Taip ketvirtadienį Seime surengtoje tarptautinėje diskusijoje „Imperijos griūtis“ teigė žinomas britų žurnalistas Edwardas Lucasas.
Anot jo, sugriuvusi sovietų imperija paliko dvejopą palikimą. Visų pirma – fizinį: „Yra neblogų pastatų. Pavyzdžiui, Seimo rūmai – mes juose visai neblogai jaučiamės. Kartais palikimas – toks, kaip dujotiekiai – nėra geras. Pasenusi sovietinė dujotiekių sistema yra skausminga jūsų energetinei nepriklausomybei. Akivaizdu, kad dėl to negalite tapti visiškai nepriklausomi.“

Svečio žodžiais, dar svarbesnis esąs „protų imperializmas“. Poetas Czeslawas Miloszas vienoje iš savo knygų aprašė, kaip sovietinė santvarka pakeitė žmonių mąstymą: jie tapo savanaudžiai, individualistai, nesolidarūs. Nors visur buvo skleidžiama rusų kalba, kultūra ir literatūra, esą būtent rusų kalbos žmonės labiausiai nemėgo, nes buvo verčiami jos mokytis.
„Dalis imperializmo palikimo nugrimzdo praeityje, bet dalis yra matoma net po 20 metų. Aš pats jaučiu sovietmečio poveikį žmonėms – jie nepasitiki kitais, pasitiki tik savo šeimos nariais. Tai puikiai matyti verslo srityje – žmonės nenori laisvai dalintis informacija, kas Vakaruose įprasta tarptautiniame versle“, – kalbėjo E. Lucasas.

Savaitraščio „The Economist“ žurnalisto teigimu, žmonėms sunku išlikti lojaliems abstrakčioms institucijoms: jie aiškina, kad yra pasiruošę mirti už Lietuvą, bet nenori mokėti mokesčių, pamiršta taip pat esantys atsakingi. Tiek Lietuvoje, tiek visame regione tarp gyventojų ir valstybės tartum pastatyta siena – visuomenė vengia partnerystės su valstybe, žmonės nori gyventi atskirai nuo politikų, kuriuos laiko klika.

„Aišku, patriotizmo nepakanka, nepakanka tikėti savo šalimi tik kai ji gerai žaidžia krepšinį. Pasitikėjimas yra žmonių rankose“, – kalbėjo svečias.
Pasak E. Lucaso, sovietinis imperializmas iki šiol daro poveikį Rusijos valdžiai. Premjeras Vladimiras Putino esą aiškina, kad demokratija neveikia, geriau turėti sovietinę demokratiją sustabilnost' (rus. stabilumu). „Mačiau internete slegiančią statistiką: dauguma rusų nenori tokios politinės sistemos, kurią mato Ukrainoje, ji atrodo nesėkminga valstybė“, – kalbėjo žurnalistas.

Praėjus 20 metų po Nepriklausomybės paskelbimo žmonės tebejaučia sovietinio valdymo poveikį: jie nepasitiki kitais, kliaujasi tik savo artimaisiais, yra pasiruošę mirti už Lietuvą, bet nenori mokėti jai mokesčių, gyvena tarytum atskirai nuo valdžios.

Taip ketvirtadienį Seime surengtoje tarptautinėje diskusijoje „Imperijos griūtis“ teigė žinomas britų žurnalistas Edwardas Lucasas.
Anot jo, sugriuvusi sovietų imperija paliko dvejopą palikimą. Visų pirma – fizinį: „Yra neblogų pastatų. Pavyzdžiui, Seimo rūmai – mes juose visai neblogai jaučiamės. Kartais palikimas – toks, kaip dujotiekiai – nėra geras. Pasenusi sovietinė dujotiekių sistema yra skausminga jūsų energetinei nepriklausomybei. Akivaizdu, kad dėl to negalite tapti visiškai nepriklausomi.“

Svečio žodžiais, dar svarbesnis esąs „protų imperializmas“. Poetas Czeslawas Miloszas vienoje iš savo knygų aprašė, kaip sovietinė santvarka pakeitė žmonių mąstymą: jie tapo savanaudžiai, individualistai, nesolidarūs. Nors visur buvo skleidžiama rusų kalba, kultūra ir literatūra, esą būtent rusų kalbos žmonės labiausiai nemėgo, nes buvo verčiami jos mokytis.
„Dalis imperializmo palikimo nugrimzdo praeityje, bet dalis yra matoma net po 20 metų. Aš pats jaučiu sovietmečio poveikį žmonėms – jie nepasitiki kitais, pasitiki tik savo šeimos nariais. Tai puikiai matyti verslo srityje – žmonės nenori laisvai dalintis informacija, kas Vakaruose įprasta tarptautiniame versle“, – kalbėjo E. Lucasas.

Savaitraščio „The Economist“ žurnalisto teigimu, žmonėms sunku išlikti lojaliems abstrakčioms institucijoms: jie aiškina, kad yra pasiruošę mirti už Lietuvą, bet nenori mokėti mokesčių, pamiršta taip pat esantys atsakingi. Tiek Lietuvoje, tiek visame regione tarp gyventojų ir valstybės tartum pastatyta siena – visuomenė vengia partnerystės su valstybe, žmonės nori gyventi atskirai nuo politikų, kuriuos laiko klika.

„Aišku, patriotizmo nepakanka, nepakanka tikėti savo šalimi tik kai ji gerai žaidžia krepšinį. Pasitikėjimas yra žmonių rankose“, – kalbėjo svečias.
Pasak E. Lucaso, sovietinis imperializmas iki šiol daro poveikį Rusijos valdžiai. Premjeras Vladimiras Putino esą aiškina, kad demokratija neveikia, geriau turėti sovietinę demokratiją sustabilnost' (rus. stabilumu). „Mačiau internete slegiančią statistiką: dauguma rusų nenori tokios politinės sistemos, kurią mato Ukrainoje, ji atrodo nesėkminga valstybė“, – kalbėjo žurnalistas.

 (Komentarų: 3)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: