Tie patys genai, nuo kurių priklauso, jog kai kurie žmonės labiau likę tapti rūkaliais, taip pat lemia jų gebėjimą nugirdyti savo draugus, o patiems likti palyginti blaiviems, nes tokius žmones alkoholis veikia silpniau, sakoma šią savaitę paskelbtoje studijoje.

Ankstesniais tyrimais buvo nustatyta, jog tam tikra chromosomų grupė lemia, jog kai kurie žmonės labiau linkę susirgti plaučių vėžiu arba tapti alkoholikais. Tyrimai taip pat parodė, kad alkoholio silpniau veikiami žmonės labiau rizikuoja įgyti priklausomybę nuo svaigalų, ir abi šios savybės yra pavedimos.

Mokslininkai ištyrė 367 brolius ir seseris, norėdami nustatyti, ar ši chromosomų grupė taip pat padidina organizmo atsparumą alkoholiui. Jie nesugebėjo aptikti šią savybę lemiančio geno, tačiau nustatė stiprų sąryšį tarp šios chromosomų grupės genų mutacijų ir tiriamųjų asmenų gebėjimo atsispirti alkoholio poveikiui.

"Šie rezultatai patvirtina, jog reakcija į alkoholį ir tarpiniai fenotipo požymiai, susiję su priklausomybe nuo alkoholio ir piktnaudžiavimą, yra veikiami genetinių veiksnių", - rašo pagrindinis studijos autorius Geoffas Joslynas (Džeofas Džoslinas) iš Ernesto Gallo (Ernesto Galo) klinikinių tyrimų centro.

Tyrimo rezultatai "svariai pagrindžia" prielaidą, jog tiriant organizmo atsparumą alkoholiui įmanoma nustatyti, ar asmuo genetiškai yra linkęs alkoholizmą. Pasak G.Joslyno, šis atradimas "bus naudingas nustatant kitus genetinius lokusus, lemiančius imlumą su alkoholio vartojimu susijusiems sutrikimams".

Studija buvo paskelbta JAV leidžiamame moksliniame žurnale "Proceedings of the National Academy of Sciences".