„Nereikia atomo, naftos ar dujų. Sėkmingai galima šildytis ir be malkų. Mano šiluminės mašinos padarytos taip, kad tiesiog iš oro ima šilumą ir tamsoje, ir šaltyje, koncentruoja ją ir atiduoda žmonėms“, - sakė energetikos be kuro idėjos propaguotojas ir dvylikos išradimų autorius vilnietis Kęstutis Usevičius.

Neseniai Valstybinis patentų biuras paskelbė apie K.Usevičiaus išradimą EKAS - energijos kaupimo iš aplinkos sistemą. Į ją sujungti šilumos kolektorius, krūvio surinkiklis, šalčio, šilumos ir elektros talpos bei valdymo dalys. EKAS gali būti stacionari, mobili ir įkomponuota į kitas sistemas, tiekti šaltį, šilumą ar elektrą - be jokio kuro.

„Dabartinė energetika - degink viską, ką gali, ieškok pigesnio kuro, optimizuok deginimą. Mano siūloma energetika - be kuro. Nereikia nei atominės elektrinės, nei dujų ar naftos vamzdžių, - kalbėjo išradėjas. - Senasis energetinis pasaulis traška braška, ir man jis nepatinka. Patentai yra tos pažangios idėjos, kurias siūlo naujų sprendimų ieškantys žmonės.“

Praktiškas kūrybingumas
K.Usevičius nelaiko savęs mokslininku, nors teigia pirmasis Lietuvoje 1972 metais išgryninęs DNR. Penkiasdešimt šešerių metų išradėjas yra baigęs gamtos mokslus Vilniaus universitete.
„Dabar jau daug žinoma apie genetiką, tačiau pradžioje reikėjo mokėti iš ląstelių išgauti DNR, kurioje užkoduota visa genetinė medžiaga. Yra daugybė tarpinių technologijų, o išgryninta DNR atrodo kaip balti siūlai“, - pasakojo K.Usevičius.

Pirmosios, 1978 metų, biochemikų laidos absolventas šiandien dirba verslo konsultantu. Diplomuotas techninės kūrybos metodininkas, kelių knygų autorius moko ir kitus žmones, kaip generuoti idėjas. Trečius metus K.Usevičius skiria išradimams. Išrasdavo jų ir anksčiau, tačiau neformindavo. Dabar dvejus metus laukė, kol paskelbs patentus. Šeši išradimai jau patentuoti, dar šeši laukia savo eilės.

K.Usevičius įsitikinęs, jog išradėjas turi būti visapusiškas - išmanyti mokslo dalykus ir mokėti juos pritaikyti, kad būtų galima gauti konkretų rezultatą. Žmonės, kurie netradiciškai mąsto, moka generuoti idėjas ir jas įgyvendinti, praktiškai panaudoja savo kūrybingumą.

Niekas niekur nedingsta
„Dabar pasaulyje naudojami saulės kolektoriai veiksmingi tik tada, kai saulėta ir šilta. Žiemą vis tiek tenka papildomai kūrenti, deginti naftą ar dujas. EKAS yra išbandyta ir gali būti veiksminga Lietuvos sąlygomis - gamina šilumą esant net 30 laipsnių šalčio, - aiškino išradėjas. - Esmė ta, kad visur galioja gamtos dėsniai.

Niekas iš niekur neatsiranda ir niekur nedingsta. Ta pati taisyklė tinka ir šiluminėms mašinoms. Šiluma eina iš šilto į šaltą - kitaip nemoka: karštas vėsta, o šaltas šyla. Šiluminės mašinos negamina šilumos, bet ją pasiima. Tereikia šiek tiek elektros energijos, kad veiktų kompresorius.“

Žmonija seniai naudoja kompresorius. Pavyzdžiui, atšaldydamas šaldytuvo vidų jis varo šilumą į kambarį. K.Usevičius pasiūlė įsivaizduoti 10 litrų 10 laipsnių šilumos vandens. Pusę jo kompresorius atšaldo iki 0 laipsnių, o šilumą atiduoda kitai pusei. Gauname penkis litrus 20 laipsnių šilumos vandens, ir ta šiluma maždaug tris-penkis kartus pigesnė už gautą elektra.

„Panaudojau kompresorių priešingai nei šaldytuve - kad paimtų šilumą iš šaltesnio ir atiduotų į karštesnį. Jau yra tokiu principu veikiančių mašinų: jos šildo būstą, vandenį, - pasakojo išradėjas. - Naudoju paprasčiausius buitinius nuo 500 vatų iki vieno kilovato kompresorius. Šiluminių siurblių kompresoriai yra 10-30 kartų galingesni - nuo penkių iki 15 kilovatų. Imčiau dar mažesnius, bet nebėra.“

Mokantis iš gamtos
Dabar vyrauja nuostata, kad šiluminės mašinos negali veikti tamsoje ir šaltyje, todėl reikia deginti malkas, dujas, naftą, anglis. Mes įpratę, pasak K.Usevičiaus, kad būtina ką nors deginti, statyti atomines elektrines ir taip šildytis, nors gamtoje yra daugybė pavyzdžių, iš kurių būtų galima pasimokyti ir apsieiti be viso šito.

Pavyzdžiui, baltoji meška šiaurėje nesušąla, nes jos oda - juoda, o kailis - lyg optiniai laidai visą šviesą atspindi į vidų. Eskimai gerai žino tą savybę: jei meškos kailį padėsi ant sniego, jis prišals. Visi šilti daiktai spinduliuoja infraraudonuosius spindulius. Meška savo „optiniais kabeliais“, nukreipiančiais visus spindulius į vidų, sugeria šilumą net nuo spindinčio sniego. Ji sugeria 95 proc. krintančios šviesos, o dabartinių saulės kolektorių naudingumo koeficientas nesiekia ir 20 procentų.

„Gamtoje yra daugybė sprendimų, kai nereikia deginti malkų. Ir elektrinis ungurys trenkia 600 voltų - kiek reikia troleibusui važiuoti, nes palei jo šonus iš abiejų pusių 80 proc. kūno yra kondensatoriai. Jis neturi jokios elektrinės, - juokėsi išradėjas. - Nubuskite, pasižiūrėkite, paimkite ir naudokitės! Bet ne - mes kuriame visokius baisius įrenginius, deginame, paliekame krūvas laužo, teršiame gamtą ir stebimės, kodėl nieko neišeina. O juk esmė ta, kad elgiamės priešingai, neteisingai, todėl visiems yra blogai.“

Tiesiog iš oro
K.Usevičiaus sukurtos šiluminės mašinos nėra tokios. Jau dabar joms paimti šilumą iš aplinkos tereikia trupučio elektros. O kai bus padaryta elektrinė mašina, ji ne tik šilumą, bet ir elektrą leis gauti tiesiog iš oro.

„Gamtoje viskas labai gerai sutvarkyta, tik reikia mokėti naudotis, - aiškino K.Usevičius. - Saulė šildo žemę. Įkaitinta ji garuoja. Jei papučia koks nors šoninis vėjas, atsiranda sūkuriai. Kildami į viršų, kur mažesnis slėgis, jie pradeda traukti, kelti į viršų viską. Išorė įsielektrina neigiamai, vidus - teigiamai. Trenkia žaibas. Ar galima padaryti dirbtinį žaibą? Galima. Ar galima paimti elektrą? Galima - tokiu pat principu. Reikia įsielektrinusių paviršių, kur dujos skrieja ratu.“

K.Usevičius yra sukūręs uždarą mašiną, kai truputį pakaitintos dujos pradeda skrieti sūkuriais. Parinktos tokios medžiagos, kad įsielektrintų. Viskas vyksta kaip gamtoje.
„Galiu paimti šilumą iš oro, bet negaliu iš jo padaryti mašinos, - kalbėjo išradėjas. - Kitaip sakant, šiuo metu yra daiktų, kurių reikia šilumai ir elektrai išgauti. Jie galėtų būti ir paprastesni, mažesni, kitokie, tačiau dabar negaminama jokių.“

Brangus malonumas
Černobylio atominės elektrinės sukurta nauda, kaip teigė pašnekovas, vertinama 2 mlrd. dolerių, o padaryta žala - daugiau kaip 80 milijardų. Ir Lietuvai nereikia statyti naujos atominės jėgainės, nes ji yra viena iš nedaugelio pasaulio valstybių, turinčių šilto gruntinio vandens po žeme. Be to, tas vanduo prie Klaipėdos du tris kartus karštesnis negu kitur. Terminės elektrinės veikia, pavyzdžiui, Islandijoje ar JAV. Lietuvai taip pat reikia statyti naujos kartos terminę elektrinę - užtektų elektros ne tik mums, bet ir kaimynams.

K.Usevičiaus išrastas virsmo zondas leidžia tiesiogiai imti šilumą iš gelmių ir paversti ją ten elektra. Pasak išradėjo, pajūrio kraštas galėtų tapti Lietuvos klondaiku, tačiau dar prieš 20 metų „Mokslo ir technikos“ žurnale rašyta apie naujo tipo vėjo jėgaines, o tokių iki šiol nėra.

„Galėčiau ir daugiau išradimų padaryti, bet viskas kainuoja - ir paraišką pateikti, ir patentą išlaikyti. Jau sukišau krūvą pinigų. Brangus malonumas, - pripažino pašnekovas. - Ne tik laiką gaištu, metęs kitus darbus, bet ir pinigus eikvoju bandymams, pačioms mašinoms padaryti. Daugelio išradėjų kelias labai sudėtingas, nes išsiplėtojusios senosios struktūros ir įprastos mašinos. Tačiau išradimai yra pasaulio evoliucijos pagrindas. Visos valstybės gyvena iš intelekto. Pavyzdžiui, JAV net du trečdalius sukuriamos produkcijos galima priskirti mokslinės patirties (know how) licencijų ir patentų kategorijai.“

Išradimų sistema
K.Usevičius prisiminė, kaip pradėjo ieškoti naujų energetikos sprendimų, paskatintas kasdienės buities. Šeima gyvena sename name. Žmona norėjo jį apšiltinti, tačiau išradėjas apskaičiavo, kad tam reikėtų maždaug 50 tūkst. litų. Gaila išmesti tiek pinigų senam namui. Gal geriau pasistatyti naują? O jame galbūt galima šiltai gyventi apsieinant be malkų, dujų ar kitokio kuro? Pasaulyje žinomi saulės kolektoriai atėję iš kraštų, kuriuose šilta ir saulėta. Mūsų šaltomis, tamsiomis žiemomis jie neveikia.

Taigi pirma užduotis - priversti saulės kolektorius dirbti ir tamsoje, ir šaltyje. Toks buvo pirmasis patentuotas K.Usevičiaus išradimas - plokštuminis kolektorius. Pasak išradėjo, paprasčiausia šiluminė mašina, nedidelė ir nebrangi, gali būti plačiai naudojama ir būstui, ir vandeniui šildyti.

„80 proc. visų išradimų yra energetiniai, ir jeigu jų ne vienas, o daugiau, sistema gali lemti didelius virsmus, - sakė K.Usevičius. - Kai bandžiau mašinas, gavau neregėtai daug šilumos. Net nežinojau, kur ją dėti. Tada susirūpinau, ką daryti, kad ta šiluma niekur nedingtų. Atsirado kitas išradimas - modulinis šilumos kaupiklis, leidžiantis kaupti šilumos atsargas.“

Jau paskelbtas išradimas - uždara šilumos grąžinimo sistema. Nusimaudei vonioje, nešvarumai išbėgo, o 95 proc. šilumos grąžinama atgal. Mašina gali surinkti šilumą iš aplinkos prie namo ir tą, kuri išsibarsčiusi namie. Pavyzdžiui, nuo veikiančio kompiuterio sklindančią šilumą ji paima ir atiduoda, sakykim, vonios vandeniui šildyti.

Kitas K.Usevičiaus išradimas skirtas šilumai paversti elektra - krūvio surinkiklis. Tai elektrinė mašina, gaminanti elektrą iš šilumos. Panaudojus šiluminę ir elektrinę mašinas vietoj variklio, sukurta energijos kaupimo iš aplinkos sistema (EKAS). Dar vienas išradimas gautas tobulinant plokštuminį kolektorių. Pakopinio kolektoriaus patentas bus paskelbtas kitą mėnesį.

„Plokštuminius kolektorius iš pradžių dariau tokius, kad dirbtų esant nedidelei, penkių-dešimties laipsnių, temperatūrai, imtų menkavertę šilumą. Pakopinis kolektorius su tokia pat mašina leidžia gauti 60-70 laipsnių šilumos, nors lauke yra tik penki ar šeši laipsniai, t. y. iš mažos gauti didelę šilumą, tinkamą būstui ir vandeniui šildyti“, - aiškino išradėjas.

Energijos galima gauti ir iš žemės. Virsmo zondo patentas turėtų būti paskelbtas po kelių mėnesių. Pasak K.Usevičiaus, dabar pajūryje kyla problemų, nes druskingą šiltą vandenį bandoma imti iš kilometro ir didesnio gylio. Viskas labai brangiai kainuoja, įranga rūdija, lūžta ir nieko neišeina. Išradėjo manymu, reikėtų ne šiltą vandenį kelti iš žemės gelmių, o iš karto ir vietoje giliai nuleistu prietaisu gaminti elektrą - ji pati atkeliautų į viršų. Toks būtų galimas pagrindas statyti visiškai naujo tipo terminę elektrinę pajūryje.

Šalčio modulio išradimas leidžia šiluminei mašinai dirbti esant net 30 laipsnių šalčio. Kaip iš šalčio paimti šilumą, jeigu jos ten nėra?
„Reikia suprasti mašinos veikimo principą, - pasakojo K.Usevičius. - Ji ne iš karto viską padaro, o po truputį koncentruoja ir perduoda, atlieka tam tikrą darbą ir atsiranda šiluma, kurios nebuvo. Šilumos pilna aplinkui, tik reikia mokėti ją paimti. Kitaip sakant, visos mašinos orientuotos į tai, kad ne gamintų naują šilumą, o paimtų tą, kurią Dievulis davė.“

Sukonstruoti vieną mašiną išradėjui kainavo 8-10 tūkst. litų. Visa sistema, kokią K.Usevičius yra sukūręs brolio namui šildyti, - maždaug 20 tūkst. litų. Žodžiu, investuoji tiek ir gyveni be rūpesčių. Beveik niekas nekainuoja - tik šiek tiek elektros, kol elektrinė mašina dar nepadaryta.

„Kam rūpi alternatyvi energetika, domisi, - kalbėjo pašnekovas. - Mokslininkas daro savo darbą, išradėjas - savo, o gamybininkai - savo. Noriu, kad tas mašinas kas nors gamintų. Turiu jų brėžinius ir technologijas - juk nesėdėjau dvejus metus be darbo. Yra keli pagrindiniai elementai, iš kurių galima surinkti bet kurią mašiną. Ir ne šiaip sau kokią, o protingą, valdomą kompiuteriu. Pati įsijungia ir išsijungia, galima nustatyti temperatūros režimą, kuriuo dirbtų. Jos veikimą lemia daugybė dalykų - skirtingos dujos, tirpalai, talpyklos, valdymas. Garažo sąlygomis padariau. Galima surinkti per pusę dienos, o gamykloje - kur kas greičiau ir paprasčiau.“

Brolio garaže išradėjas turi aštuonias skirtingas mašinas, nors iš išorės jos mažai kuo skiriasi. Viena - dvipakopė šiluminė, surenkanti nereikalingą šilumą ir sukauptą atiduodanti ten, kur jos reikia, - eksponuota LITEXPO parodoje „Balttechnika“. Tokios mašinos užtenka paprastiems buitiniams poreikiams patenkinti.

Gyvas namas
„Niekas negalėjo pasakyti, ką turiu daryti. Kaip tam aklam kačiukui teko pačiam viską išbandyti, - apie pradžią pasakojo išradėjas. - Dabar žinau, kur, kas, kaip ir kodėl, ką galima pagerinti, kaip pagaminti kompaktiškai, greitai, pigiai.“

K.Usevičius neslėpė, jog mintyse jau kirba naujų idėjų. Pavyzdžiui, Brazilijos Amazonėje žuvys, kad matytų, kur plaukti drumstame vandenyje ir kuo maitintis, turi tokį prisitaikymo mechanizmą - jų kūnas tarsi strazdanomis nusėtas elektroreceptoriais. Sukurdamos aplink save elektrinį magnetinį lauką, žuvys gali kuo puikiausiai orientuotis aplinkoje.

„Įsivaizduokite šiluminės elektrinės mašinos paviršių, nusėtą tokiais taškeliais. Jei žuvis gali padaryti, kodėl negalėtų žmogus?! - svarstė pašnekovas. - Gamta - tobula išradėja, pakanka tik pakartoti jos išradimus. Nereikės jokio elektros tinklo, automobilis pats pasigamins elektrą, kad galėtų važiuoti.“

K.Usevičius taip pat siūlo pasyvų gynimosi nuo šalčio būdą keisti aktyviu. Pasak jo, nereikia kiekybinių sprendimų, kuo storesnių sienų, nes šaltis vis tiek prasiskverbs į vidų. Plokštuminio kolektoriaus, prijungto prie kompresoriaus, skydai iš vidaus ir iš išorės sukurtų tokius šilumos ir šalčio barjerus, kad iš vidaus šiluma neišeitų, o iš lauko nepatektų šaltis. Protinga technika veiktų taip, kad būtų gera gyventi.

„Visas tas protingas mašinas darau turėdamas gyvo namo idėją. Jis rūpintųsi žmogumi. Kur atėjai, ten šilta, jauku, o kitas kambarys gali būti nešildomas, aušinamas, - dėstė išradėjas. - Šiluminės mašinos leidžia vieną kambarį šildyti, o kitus aušinti arba nieko ten nedaryti. Žodžiu, protingai rūpinasi žmogumi.“

Milda Kniežaitė | „Lietuvos žinios“