Susirasti darbą Lietuvos romams trukdo ne tik tautybė, bet ir socialinių įgūdžių, išsilavinimo ar darbo patirties stoka. Socialinių tyrimų instituto Etninių tyrimų centro duomenimis, vos 6 proc. romų turi profesiją ar bet kokio darbo patirties.

„Beveik pusė Lietuvos romų yra ne vyresni negu 20 metų. Tai – labiausiai socialinių įgūdžių stokojanti tautinė mažuma. Dėl šios priežasties ir dėl neigiamo visuomenės nusistatymo romams yra sunku įsidarbinti“, – teigia projekto „Romų integracijos į darbo rinką mechanizmo sukūrimas ir išbandymas“ vadovė Romualda Navikaitė.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ kovo mėnesį atlikta apklausa parodė, jog 40 proc. darbdavių nesutiktų įdarbinti romų tautybės asmenų, nes mano, jog jie neturi darbui reikalingų gebėjimų. Todėl siekiant mažinti šios tautinės mažumos socialinę atskirtį, reikia ne tik keisti visuomenės nuostatas, bet ir suteikti reikiamus įgūdžius patiems romams – įsitikinę ketverius metus vykdyto projekto „Romų integracijos į darbo rinką mechanizmo sukūrimas ir išbandymas“ rengėjai.

2004 m. startavęs Europos Bendrijų iniciatyvos EQUAL finansuojamas projektas įsilieti į darbo rinką padėjo Vilniaus, Ukmergės ir Šalčininkų rajonų romų bendruomenėms.

„Štai pavyzdžiui Ukmergėje niekas nebesistebi, pamatęs gatvėje besišnekučiuojančius romą ir lietuvį. Prieš trejus metus tokia situacija būtų sunkiai įsivaizduojama“, – pasakojo R. Navikaitė. Vienu teigiamiausių projekto pasiekimų ji įvardija ne romų aktyviai lankytus kvalifikacinius mokymus, bet padarytą teigiamą poveikį projekte dalyvavusių regionų gyventojų ir savivaldos institucijų požiūriui į šią tautinę mažumą. Projekto metu specialiai parengti socialiniai darbuotojai padėjo įveikti tarpkultūrinio bendravimo keliamus iššūkius, tad patys romai įgavo daugiau pasitikėjimo vietos valdžia ir bendruomene.