Didžiausias pasaulyje dalelių daužytuvas - Didysis hadronų greitintuvas (Large Hadron Collider, LHC) pradėjo veikti trečiadienį, o jame atliekami bandymai turėtų atkurti Visatą sukūrusio "Didžiojo sprogimo" sąlygas.

Pirmasis protonų srautas į LHC buvo paleistas po 10 val. 30 min. Grinvičo laiku. Šiame milžiniškame dalelių greitintuve, kuris statytas beveik du dešimtmečius, bus atliekami vieni iš sudėtingiausių ir brangiausių kada nors atliktų mokslinių eksperimentų.

"Paleidus srautą, duomenys gaunami maždaug po penkių sekundžių", - sakė LHC projekto vadovas Lynas Evansas (Linas Evansas). Netrukus žybtelėję valdymo ekranai patvirtino, kad dalelės pateko į greitintuvą.

"Mus apėmusios dvi emocijos: pasitenkinimas dėl įvykdyto svarbaus uždavinio ir viltis, jog mūsų laukia didingi atradimai", - sakė Europos branduolinių tyrimų organizacijos (European Organisation for Nuclear Research, CERN) generalinis direktorius Robertas Aymaras (Roberas Aimaras).

Milžiniškame greitintuve, kurio žiedinio tunelio ilgis - 27 kilometrai, dalelių pluoštas pirmiausiai bus pasiųstas viena kryptimi, o vėliau - priešinga kryptimi. Tokiu bus patikrinta, ar dalelių kelyje nėra jokių kliūčių.

Po kelių savaičių dalelės bus paleistos vienu metu abiem kryptimis ir bus priverstos susidurti skriedamos šviesos greičiui artimu greičiu.

Viso pasaulio mokslininkai nekantriai laukia šių mažyčių dalelių susidūrimų rezultatų. Tikimasi, kad per šiuos bandymus bus aptikta naujų dalelių ir įrodyta teorija, jog egzistuoja Higso bozonai, suteikiantys masę materijai.

Kita vertus, nelaimės šaukliai taip pat paskleidė nuogąstavimus, kad šių eksperimentų metu gali būti sukurta antimedžiaga arba juodosios bedugnės. Tokie gandai, pasklidę prieš paleidžiant LHC, paskatino iki šiol neregėtą visuomenės susidomėjimą dalelių fizika. Tačiau CERN pareiškė, jog tokie nuogąstavimai nepagrįsti, o Didysis hadronų greitintuvas nekelia pavojaus.